Stemplės striktūra
Stemplės striktūra - tai stemplės susiaurėjimas, dėl kurio maistui ir skysčiams tampa sunkiau patekti iš burnos į skrandį. Dažniausiai ji formuojasi pamažu, todėl pirmieji požymiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau negydoma būklė gali lemti užspringimą, svorio kritimą ir rimtesnes komplikacijas. Laiku nustačius priežastį, daugeliu atvejų galima veiksmingai palengvinti rijimą ir sumažinti striktūros pasikartojimo riziką.
Stemplės striktūra yra nenormalus stemplės spindžio susiaurėjimas. Stemplė - tai raumeninis vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu. Kai jos sienelėje atsiranda uždegimas, randėjimas, patinimas ar navikinis procesas, vidinis kanalas gali susiaurėti, todėl maistas stringa arba juda lėčiau.
Dažniausiai Stemplės striktūra susijusi su ilgalaikiu rūgšties refliuksu, kai skrandžio rūgštis nuolat dirgina apatinę stemplės dalį. Ilgainiui pažeista gleivinė gyja randėdama, o randinis audinys yra mažiau elastingas ir gali sutraukti stemplę. Kitos priežastys - cheminiai nudegimai, radioterapija, stemplės operacijos, eozinofilinis ezofagitas, infekcijos ar piktybiniai navikai.
Susiaurėjimas gali būti trumpas arba ilgesnis, lengvas arba toks ryškus, kad žmogus negali nuryti net skysčių. Svarbu suprasti, kad Stemplės striktūra nėra vien tik „rijimo nepatogumas“ - tai požymis, kad stemplėje vyksta ar vyko pažeidimas, kurį būtina įvertinti.
- Sunkumas ryjant, ypač kietą maistą, pavyzdžiui, mėsą, duoną ar žalias daržoves.
- Jausmas, kad maistas „užstringa“ už krūtinkaulio arba gerklėje.
- Poreikis užsigerti kiekvieną kąsnį vandeniu.
- Lėtas valgymas, mažesni kąsniai, sąmoningas kai kurių produktų vengimas.
- Atpylimas nesuvirškintu maistu, ypač pasilenkus ar atsigulus.
- Rijimo sunkumas progresuoja: iš pradžių stringa tik kietas maistas, vėliau - minkštas maistas ar net skysčiai.
- Neplanuotas svorio kritimas dėl sumažėjusio maisto kiekio.
- Skausmas ryjant arba deginimas už krūtinkaulio.
- Dažnas rėmuo, rūgštaus turinio atpylimas į burną.
- Kosulys, springimas, užkimimas, ypač jei maistas ar skystis patenka į kvėpavimo takus.
- Staigus maisto kąsnio įstrigimas, kai neįmanoma nuryti net seilių.
- Pasikartojantys plaučių uždegimai dėl aspiracijos.
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto - vėmimas krauju arba juodos išmatos.
- Didėjantis silpnumas, dehidratacija, ryškus apetito sumažėjimas.
Dažniausia gerybinės Stemplės striktūros priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga. Kai rūgštis ilgą laiką kyla į stemplę, ji sukelia ezofagitą - gleivinės uždegimą. Kartojantis pažeidimams, formuojasi randai ir stemplė siaurėja.
Kitos svarbios priežastys:
• Eozinofilinis ezofagitas - alerginio pobūdžio stemplės uždegimas, dažnesnis žmonėms, turintiems astmą, alerginį rinitą ar maisto alergijų.
• Cheminiai nudegimai - netyčia ar tyčia nurytos šarminės ar rūgštinės medžiagos gali smarkiai pažeisti stemplę.
• Radioterapija krūtinės ar kaklo srityje - po gydymo gali formuotis randinis susiaurėjimas.
• Stemplės ar skrandžio operacijos, endoskopinės procedūros, ilgalaikis zondo buvimas.
• Kai kurie vaistai, jei jie užstringa stemplėje ir dirgina gleivinę, pavyzdžiui, kalio preparatai, bisfosfonatai, kai kurie antibiotikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Piktybiniai navikai - stemplės ar skrandžio įeigos vėžys gali siaurinti stemplę iš vidaus arba spausti ją iš išorės.
Riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nutukimas, ilgalaikis rėmuo, nepakankamai gydoma refliukso liga ir anksčiau buvę stemplės pažeidimai.
Diagnozė pradedama nuo išsamaus pokalbio: gydytojas klausia, kada prasidėjo rijimo sunkumas, ar jis progresuoja, ar stringa kietas maistas, ar ir skysčiai, ar yra rėmuo, svorio kritimas, kraujavimo požymių. Labai svarbu pasakyti, jei anksčiau buvo chemikalų nurijimas, radioterapija, stemplės operacijos ar ilgalaikis refliuksas.
Pagrindinis tyrimas yra viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, dar vadinama gastroskopija. Jos metu plonas lankstus vamzdelis su kamera leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplę, įvertinti susiaurėjimo vietą, ilgį, gleivinės būklę. Jei matomi įtartini pakitimai, paimama biopsija - mažas audinio gabalėlis mikroskopiniam tyrimui. Tai būtina norint atmesti naviką ar patvirtinti uždegimines ligas, pavyzdžiui, eozinofilinį ezofagitą.
Taip pat gali būti atliekamas stemplės rentgenologinis tyrimas su bario kontrastu. Pacientas išgeria kontrastinės medžiagos, o rentgeno vaizduose matoma, kur ir kiek stemplė susiaurėjusi. Šis tyrimas ypač naudingas, kai striktūra labai siaura arba reikia suplanuoti gydymą.
Jei įtariamas navikas ar išorinis spaudimas, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija. Kai vyrauja refliukso simptomai, kartais atliekama pH-metrija. Jei įtariamas stemplės judrumo sutrikimas, gali būti reikalinga manometrija.
Gydymas priklauso nuo priežasties, susiaurėjimo laipsnio ir paciento būklės. Dažniausiai taikomas derinys: stemplės praplėtimas ir pagrindinės ligos kontrolė.
Endoskopinis stemplės plėtimas yra vienas svarbiausių gydymo metodų. Procedūros metu susiaurėjusi vieta atsargiai praplečiama balionu arba specialiais plėtikliais. Kartais pakanka vienos procedūros, tačiau dažnai reikia kelių seansų, ypač jei striktūra sena, ilga ar linkusi kartotis. Procedūra paprastai atliekama su nuskausminimu ar sedacija.
Jei Stemplės striktūra susijusi su refliuksu, skiriami protonų siurblio inhibitoriai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą. Jie padeda gleivinei gyti ir mažina naujo randėjimo riziką. Svarbūs ir gyvensenos pokyčiai: nevalgyti prieš miegą, mažinti kūno svorį, vengti rūkymo, alkoholio, riebaus ir labai aštraus maisto, pakelti lovos galvūgalį.
Eozinofilinio ezofagito atveju gydymas gali apimti eliminacinę dietą, vietiškai veikiančius kortikosteroidus ir alergijų kontrolę. Jei priežastis yra vaistų sukeltas pažeidimas, vaistų vartojimo būdas koreguojamas: tabletes reikia užgerti pakankamu kiekiu vandens ir po jų kurį laiką negulėti.
Sudėtingais atvejais gali būti įdedamas stentas, kuris palaiko stemplę atvirą. Chirurginis gydymas svarstomas retai, kai kiti metodai neveiksmingi arba yra piktybinė liga. Jei nustatomas vėžys, gydymas planuojamas individualiai - gali būti taikoma operacija, chemoterapija, radioterapija ar paliatyvios priemonės rijimui palengvinti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei rijimo sunkumas kartojasi, progresuoja arba verčia keisti mitybą. Net jei simptomai nėra stiprūs, svarbu išsiaiškinti priežastį, nes Stemplės striktūra gali būti susijusi ne tik su refliuksu, bet ir su rimtesnėmis ligomis.
Skubios pagalbos reikia, jei:
• maisto kąsnis įstrigo ir negalite nuryti seilių;
• atsirado dusulys, springimas, pamėlynavimas;
• vemiate krauju arba pastebite juodas, deguto spalvos išmatas;
• greitai krenta svoris, nėra apetito, didėja silpnumas;
• rijimo sunkumas atsirado staiga ir sparčiai blogėja;
• stipriai skauda krūtinę, ypač jei kartu trūksta oro, prakaituojate ar jaučiate silpnumą.
Ankstyvas įvertinimas leidžia gydyti saugiau ir paprasčiau. Jei jums dažnai kartojasi rėmuo arba maistas stringa net retkarčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.
