Kolorektalinis vėžys
Kolorektalinis vėžys - tai piktybinis storosios žarnos ir tiesiosios žarnos gleivinės navikas. Tai viena dažniausių vėžio formų pasaulyje, tačiau anksti diagnozavus jis gali būti sėkmingai gydomas. Reguliarūs patikrinimai ir sveika gyvensena žymiai sumažina riziką.
Kolorektalinis vėžys atsiranda, kai storosios arba tiesiosios žarnos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Daugeliu atvejų jis išsivysto iš gerybinių polipų, kurie laikui bėgant gali tapti piktybiniais. Šis vėžys dažniausiai pažeidžia apatinę virškinamojo trakto dalį ir gali plisti į limfmazgius bei kitus organus. Ankstyvosios stadijos dažnai būna besimptomės, todėl prevencinės kolonoskopijos yra itin svarbios.
- Kraujas išmatose (tamsus arba ryškiai raudonas)
- Nuolatinis pilvo skausmas ar diskomfortas
- Neįprastas tuštinimosi dažnis (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas)
- Jausmas, kad žarnos neištuštėjo iki galo
- Neaiškios kilmės svorio kritimas
- Nuovargis ir silpnumas dėl anemijos
- Pilvo pūtimas arba išsipūtimas
- Vėmimas
Tikslios priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau išskiriami keli rizikos veiksniai. Amžius (vyresni nei 50 metų), šeiminė anamnezė (polipai ar vėžys artimiems giminaičiams), uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas). Gyvenimo būdo veiksniai: mažai skaidulų turinti mityba, per didelis raudonos mėsos ir perdirbtų produktų vartojimas, nutukimas, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas. Taip pat svarbu fizinis aktyvumas - sėslus gyvenimo būdas didina riziką.
Diagnozė pradedama nuo išsamaus anamnezės surinkimo ir fizinio ištyrimo. Pagrindinis tyrimas yra kolonoskopija, leidžianti apžiūrėti visą storąją žarną ir paimti audinio mėginį (biopsiją). Jei kolonoskopija neįmanoma, gali būti atliekama virtuali kolonoskopija (KT kolonografija) arba dvejopo kontrasto klizma. Taip pat naudojami kraujo tyrimai, pvz., slaptojo kraujo išmatose testas, naviko žymenys (CEA). Nustačius vėžį, atliekamas išplitimo vertinimas - pilvo ir krūtinės kompiuterinė tomografija (KT), o kartais ir pozitronų emisijos tomografija (PET).
Gydymo planas priklauso nuo vėžio stadijos, lokalizacijos ir bendros paciento būklės. Pagrindinis gydymas yra chirurginis naviko pašalinimas (kolektomija su limfadenektomija). Ankstyvose stadijose operaciją galima atlikti endoskopiškai. Vėlesnėse stadijose taikoma chemoterapija (pvz., FOLFOX, FOLFIRI) ir spindulinė terapija, ypač tiesiosios žarnos vėžiui. Naujesni metodai - tikslinė terapija (pvz., bevacizumabas) ir imunoterapija tiems pacientams, kurių navikai turi specifinių mutacijų. Po gydymo būtina reguliari stebėsena.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote kraują išmatose, jaučiate nuolatinį pilvo skausmą, nepaaiškinamą svorio kritimą arba pasikeitė tuštinimosi įpročiai (tai trunka ilgiau nei kelias savaites). Taip pat svarbu atlikti profilaktinius patikrinimus - nuo 50 metų rekomenduojama kas 10 metų atlikti kolonoskopiją. Jei turite šeiminę anamnezę, patikrinimus reikėtų pradėti anksčiau.
