Divertikulitas
Divertikulitas - tai storosios žarnos sienelėje esančių mažų išsigaubimų, vadinamų divertikulais, uždegimas. Dažniausiai jis pasireiškia pilvo skausmu, karščiavimu ir virškinimo pokyčiais, o negydomas gali sukelti pūlinį, žarnos prakiurimą ar kitų rimtų komplikacijų. Laiku atpažinus simptomus, daugeliu atvejų divertikulitas sėkmingai gydomas.
Divertikulitas išsivysto tada, kai storosios žarnos sienelėje susiformavę divertikulai sudirgsta, užsikemša arba užsidega. Divertikulai patys savaime yra gana dažni, ypač vyresniame amžiuje, ir ne visada sukelia negalavimų. Tokia būklė vadinama divertikuloze. Tačiau kai viename ar keliuose divertikuluose prasideda uždegimas, kalbame apie divertikulitą.
Dažniausiai pažeidžiama kairioji apatinė pilvo dalis, nes divertikulai neretai susidaro riestinėje žarnoje. Uždegimo metu žarnos sienelė paburksta, gali atsirasti mikroįtrūkimų, aplinkinių audinių dirginimas, kartais susiformuoja pūlinys. Sunkesniais atvejais uždegimas gali išplisti į pilvaplėvę arba sukelti žarnos nepraeinamumą.
Divertikulitas gali būti nekomplikuotas, kai uždegimas apsiriboja žarnos sienele, arba komplikuotas, kai atsiranda pūlinys, fistulė, kraujavimas, prakiurimas ar peritonitas. Nuo to priklauso gydymo taktika.
- Nuolatinis arba stiprėjantis skausmas kairėje apatinėje pilvo dalyje
- Pilvo jautrumas spaudžiant
- Karščiavimas arba šaltkrėtis
- Pykinimas, kartais vėmimas
- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
- Pilvo pūtimas, tempimo jausmas
- Labai stiprus, staiga prasidėjęs pilvo skausmas
- Kraujas išmatose
- Ryškus silpnumas, galvos svaigimas
- Aukšta temperatūra, nepaisant vartojamų vaistų
- Negalėjimas pasituštinti ar pasišalinti dujoms
- Pilvo kietumas, stiprus skausmas judant
Tiksli priežastis, kodėl divertikulai užsidega, ne visada aiški. Manoma, kad uždegimą gali paskatinti išmatų dalelės ar bakterijos, patekusios į divertikulą, vietinis žarnos sienelės spaudimas ir sutrikusi mikrobiotos pusiausvyra.
Riziką didina vyresnis amžius, mažai skaidulų turinti mityba, lėtinis vidurių užkietėjimas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas. Taip pat svarbūs kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai ar opioidai, nes jie gali paveikti žarnyno gleivinę arba judrumą.
Anksčiau manyta, kad sergant divertikulioze būtina vengti riešutų, sėklų ar kukurūzų, tačiau šiuolaikiniai duomenys to paprastai nepatvirtina. Daugumai žmonių svarbiau yra bendras mitybos balansas, pakankamas skysčių kiekis ir reguliarus tuštinimasis.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, apžiūri pilvą, paklausia apie tuštinimosi pokyčius, karščiavimą, vartojamus vaistus ir ankstesnes žarnyno ligas. Vien tik pagal skausmo vietą diagnozės patvirtinti dažniausiai nepakanka, nes panašiai gali pasireikšti apendicitas, inkstų akmenligė, ginekologinės ligos ar žarnyno navikai.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, elektrolitai, inkstų funkcijos rodikliai. Jie padeda įvertinti uždegimo stiprumą ir bendrą organizmo būklę.
Svarbiausias vaizdinis tyrimas įtariant divertikulitą dažnai yra pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga. Ji padeda pamatyti uždegimo vietą, pūlinį, prakiurimą ar kitas komplikacijas. Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas pilvo ultragarsinis tyrimas. Kolonoskopija ūmaus uždegimo metu dažniausiai neatliekama, tačiau po pasveikimo ji gali būti rekomenduojama, ypač jei simptomai buvo pirmą kartą arba reikia atmesti kitas storosios žarnos ligas.
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvas, nekomplikuotas divertikulitas kai kuriais atvejais gydomas namuose: rekomenduojamas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, laikina lengvesnė mityba ir gydytojo paskirti vaistai skausmui mažinti. Antibiotikai skiriami ne visada, tačiau jų gali prireikti esant karščiavimui, ryškesniam uždegimui, nusilpusiam imunitetui ar gretutinėms ligoms.
Jei būklė sunkesnė, pacientas gydomas ligoninėje. Gali būti skiriami intraveniniai skysčiai, antibiotikai, stebimi kraujo tyrimai ir gyvybiniai rodikliai. Susiformavus didesniam pūliniui, kartais atliekamas jo drenavimas kontroliuojant ultragarsu arba kompiuterine tomografija.
Chirurginis gydymas reikalingas esant žarnos prakiurimui, peritonitui, nepraeinamumui, pasikartojančioms sunkioms atakoms ar fistulėms. Po ūmaus epizodo svarbi profilaktika: daugiau skaidulų turinti mityba, reguliarus judėjimas, svorio kontrolė, pakankamas skysčių kiekis ir rūkymo atsisakymas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado naujas ar stiprėjantis pilvo skausmas, ypač kairėje apatinėje pilvo dalyje, kartu su karščiavimu, pykinimu, tuštinimosi pokyčiais ar pilvo jautrumu.
Skubios pagalbos reikia, jei skausmas labai stiprus, pilvas tampa kietas, atsiranda alpimas, kraujavimas iš žarnyno, aukšta temperatūra, nepraeina vėmimas arba nebegalite pasituštinti ir pasišalinti dujoms. Nedelskite ir tada, jei turite nusilpusį imunitetą, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba jau anksčiau sirgote komplikuotu divertikulitu.
