Opinis kolitas
Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, kai uždegimas pažeidžia storosios žarnos gleivinę ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje. Liga gali sukelti kraujingą viduriavimą, pilvo skausmus, nuovargį ir reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, tačiau tinkamai gydant daugeliui žmonių pavyksta pasiekti ilgus pagerėjimo laikotarpius. Svarbiausia - atpažinti paūmėjimus, nevėluoti kreiptis pagalbos ir nuosekliai laikytis gydymo plano.
Opinis kolitas priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei. Sergant šia liga imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į žarnyno aplinką ir sukelia ilgalaikį storosios žarnos gleivinės uždegimą. Dėl to gleivinė parausta, paburksta, tampa trapi, joje gali atsirasti opų - paviršinių žaizdelių, kurios kraujuoja ir išskiria gleives.
Skirtingai nei Krono liga, kuri gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, opinis kolitas visada apima storąją žarną ir tiesiąją žarną. Uždegimas paprastai plinta vientisai: nuo tiesiosios žarnos aukštyn link kitų storosios žarnos dalių. Kai kuriems žmonėms pažeidžiama tik tiesioji žarna, kitiems - didesnė ar net visa storoji žarna.
Liga dažniausiai būna banguojanti. Tai reiškia, kad paūmėjimo laikotarpiai, kai simptomai sustiprėja, kaitaliojasi su remisija - laikotarpiu, kai žmogus jaučiasi gerai arba beveik nejaučia simptomų. Opinis kolitas nėra tiesiog „jautrus žarnynas“ ar laikinas virškinimo sutrikimas. Tai lėtinė liga, kuriai reikalinga medicininė priežiūra, nes negydomas uždegimas gali sukelti mažakraujystę, mitybos nepakankamumą, storosios žarnos išsiplėtimą, o ilgainiui - padidinti storosios žarnos vėžio riziką.
- Viduriavimas, dažnai su krauju ar gleivėmis.
- Skubus noras tuštintis, kartais sunkiai sulaikomas.
- Pilvo skausmas ar spazmai, dažniau kairėje pilvo pusėje arba apatinėje pilvo dalyje.
- Nepilno pasituštinimo jausmas, kai atrodo, kad žarnynas neišsituštino iki galo.
- Tiesiosios žarnos skausmas, tempimas ar kraujavimas.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
- Dažnas tuštinimasis - kartais daugiau nei 6-10 kartų per parą.
- Naktinis viduriavimas, prabudinantis iš miego.
- Karščiavimas ar bendras liguistumas.
- Ryškesnis kraujavimas tuštinantis.
- Dehidratacijos požymiai: troškulys, burnos sausumas, galvos svaigimas, sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Sąnarių skausmai ar patinimas.
- Akių paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai.
- Odos bėrimai, skausmingi mazgeliai ar žaizdelės.
- Burnos opelės.
- Kepenų ir tulžies latakų sutrikimai, kurie kartais nustatomi kraujo tyrimuose dar nejaučiant simptomų.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto opinis kolitas, nėra viena ir paprasta. Manoma, kad liga atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos: genetinio polinkio, imuninės sistemos ypatumų, žarnyno mikrobiotos pokyčių ir aplinkos poveikio.
Svarbu žinoti, kad opinis kolitas nėra užkrečiamas. Juo neužsikrečiama nuo kito žmogaus, per maistą ar kontaktą. Taip pat tai nėra liga, kurią sukelia vien stresas ar netinkama mityba. Vis dėlto stresas, miego trūkumas, infekcijos ar tam tikri vaistai gali paskatinti simptomų paūmėjimą jau sergančiam žmogui.
Riziką didinantys veiksniai:
- Šeiminis polinkis. Jei artimas giminaitis serga uždegimine žarnyno liga, rizika yra didesnė.
- Amžius. Liga dažnai prasideda jauniems suaugusiesiems, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
- Imuninės sistemos sutrikęs reguliavimas. Organizmas tarsi „per stipriai“ reaguoja į žarnyno bakterijas ar kitus dirgiklius.
- Žarnyno mikrobiotos pokyčiai. Naudingų ir uždegimą skatinančių bakterijų pusiausvyros sutrikimas gali būti svarbus ligos mechanizme.
- Aplinkos veiksniai. Miestietiškas gyvenimo būdas, ankstyvas antibiotikų vartojimas, mitybos pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos, nors nė vienas jų vienas pats ligos nepaaiškina.
Mityba dažnai kelia daug klausimų. Ji paprastai nėra pagrindinė ligos priežastis, tačiau paūmėjimo metu kai kurie produktai gali pabloginti savijautą. Todėl mitybos korekcijos turi būti individualios, geriausia aptartos su gydytoju ar dietologu.
Opinis kolitas diagnozuojamas įvertinus simptomus, apžiūrą, laboratorinius tyrimus ir endoskopinius radinius. Vien kraujo tyrimo šiai ligai patvirtinti nepakanka, todėl dažniausiai reikalingas išsamesnis ištyrimas.
Gydytojas pirmiausia klausia apie tuštinimosi dažnį, kraują išmatose, pilvo skausmą, svorio pokyčius, karščiavimą, vartojamus vaistus, šeiminę ligų istoriją. Taip pat svarbu atskirti opinį kolitą nuo infekcinio kolito, dirgliosios žarnos sindromo, hemorojaus, Krono ligos ar kitų storosios žarnos ligų.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Vertinama mažakraujystė, uždegimo rodikliai, geležies atsargos, kepenų fermentai, elektrolitai.
- Išmatų tyrimai. Ieškoma infekcijų, parazitų, kraujo; dažnai tiriamas fekalinis kalprotektinas - žarnyno uždegimo žymuo.
- Kolonoskopija. Tai svarbiausias tyrimas, leidžiantis apžiūrėti storąją žarną iš vidaus, įvertinti uždegimo išplitimą ir paimti biopsijas.
- Sigmoidoskopija. Kartais pakanka apžiūrėti tiesiąją ir apatinę storosios žarnos dalį, ypač ūmaus paūmėjimo metu.
- Biopsija. Maži gleivinės mėginiai tiriami mikroskopu, kad būtų patvirtintas uždegimo pobūdis ir atmestos kitos ligos.
- Vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pilvo echoskopija gali būti reikalingi, jei įtariamos komplikacijos arba diagnozė neaiški.
Sergant ilgai, kolonoskopijos atliekamos ir profilaktiškai - storosios žarnos vėžio rizikai stebėti. Patikros dažnis priklauso nuo ligos trukmės, uždegimo išplitimo, šeiminės istorijos ir kitų individualių veiksnių.
Opinis kolitas gydomas siekiant dviejų tikslų: numalšinti paūmėjimą ir išlaikyti remisiją, kad uždegimas negrįžtų arba grįžtų kuo rečiau. Gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą, pažeistos žarnos dalies ilgį, ankstesnį atsaką į vaistus ir bendrą žmogaus sveikatą.
Pagrindinės gydymo kryptys:
- 5-aminosalicilatai. Tai dažnai pirmo pasirinkimo vaistai lengvai ar vidutinio sunkumo ligai. Jie gali būti geriami, vartojami žvakutėmis ar klizmomis, ypač kai uždegimas yra tiesiojoje žarnoje.
- Kortikosteroidai. Skiriami paūmėjimui greitai suvaldyti, tačiau nėra tinkami ilgalaikiam vartojimui dėl šalutinio poveikio.
- Imunomoduliatoriai. Vaistai, veikiantys imuninę sistemą, gali būti naudojami ilgalaikei kontrolei, kai liga linkusi kartotis.
- Biologinė terapija. Tai tiksliniai vaistai, slopinantys konkrečius uždegimo mechanizmus. Jie skiriami vidutinio sunkumo ar sunkiai ligai, kai įprastas gydymas nepakankamai veiksmingas.
- Mažos molekulės. Kai kuriems pacientams tinka geriami tiksliniai vaistai, veikiantys uždegimo signalinius kelius.
- Chirurginis gydymas. Jei liga labai sunki, vaistai nepadeda, atsiranda grėsmingų komplikacijų arba nustatomi ikivėžiniai pakitimai, gali būti šalinama storoji žarna. Nors tai didelis sprendimas, kai kuriems žmonėms operacija iš esmės pašalina kolito šaltinį ir pagerina gyvenimo kokybę.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojama nerūkyti, reguliariai valgyti, gerti pakankamai skysčių, paūmėjimo metu vengti individualiai netoleruojamų produktų, pasirūpinti miegu ir streso valdymu. Nereikėtų savarankiškai nutraukti vaistų vien dėl to, kad savijauta pagerėjo - tylus uždegimas gali tęstis ir didinti komplikacijų riziką.
Į gydytoją verta kreiptis, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, išmatose matote kraujo ar gleivių, kartojasi pilvo skausmai, krenta svoris arba atsiranda nepaaiškinamas nuovargis. Kuo anksčiau nustatomas opinis kolitas, tuo lengviau suvaldyti uždegimą ir išvengti komplikacijų.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
