Butiratas išmatose
Butiratas - tai trumpos grandinės riebalų rūgštis, kuri natūraliai gaminasi storojoje žarnoje, kai žarnyno bakterijos fermentuoja augalines skaidulas. Šis tyrimas parodo, kaip sveikai veikia jūsų mikrobiomas ir ar žarnyne yra pakankamai naudingųjų bakterijų, atsakingų už butirato gamybą.
Funkcija
- Butiratas yra pagrindinis gaubtinės žarnos ląstelių energijos šaltinis - be jo žarnyno gleivinė negali tinkamai atsinaujinti.
- Jis stiprina žarnyno barjerą, mažina uždegimą ir padeda palaikyti rūgštinę terpę (mažina pH), kuri stabdo kenksmingų bakterijų augimą.
Kilmė
- Butiratas nėra gaunamas tiesiogiai su maistu - jį gamina tik tam tikros žarnyno bakterijos (pvz., Faecalibacterium prausnitzii, Roseburia), kai jos skaido tirpias skaidulas.
- Kuo įvairesnis augalinis maistas, tuo daugiau butirato susidaro. Vadinasi, tyrimas netiesiogiai atspindi mitybos kokybę ir mikrobiomo brandą.
Procedūra
- Jums duodamas specialus indelis su šaukšteliu ir etikete. Surinkite nedidelį išmatų kiekį - maždaug riešuto dydžio - ir sandariai uždarykite.
- Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur dujų chromatografija arba masės spektrometrija išmatuoja trumpos grandinės riebalų rūgščių koncentraciją. Rezultatas pateikiamas μmol/g sausos masės.
Pasiruošimas
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau bent porą dienų iki tyrimo laikykitės įprastos mitybos - jei staiga pereisite prie labai skaidulingos arba labai liesos dietos, rezultatai gali būti iškreipti.
- Jei vartojate antibiotikus ar probiotikus, gydytojas gali paprašyti jų laikinai atsisakyti, nes jie keičia bakterijų sudėtį.
Priežastys
- Didelis butirato kiekis dažniausiai rodo gausią skaidulų mitybą ir tvirtą, įvairią mikrobiomą. Tai sveikatos požymis, o ne problema.
- Nors retai, bet staigus šuolis gali atsirasti sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis (ypač opiniu kolitu) ūminėje fazėje - organizmas bando kompensuoti gleivinės pažeidimus didesne butirato gamyba.
- Kita galimybė - lėtinė pankreatito forma, kai sutrinka riebalų įsisavinimas ir daugiau riebalų patenka į storąją žarną, kur juos fermentuoja bakterijos.
Priežastys
- Mažas butirato kiekis dažnai siejamas su skaidulų stygiumi mityboje - jei valgote daug mėsos, perdirbtų produktų ir mažai daržovių, butirato gamyba natūraliai krenta.
- Tai būdinga ir po ilgalaikio antibiotikų vartojimo, kai naudingųjų bakterijų populiacija sunaikinama.
- Klinikiniu požiūriu mažas butiratas yra rizikos veiksnys lėtiniam uždegimui, dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), polipų formavimuisi ir net storosios žarnos vėžiui - be butirato žarnyno gleivinė tampa pažeidžiamesnė.
Kada skiriama
- Jei ilgai kamuojate lėtiniai virškinimo sutrikimai - pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas be aiškios priežasties.
- Esant įvairioms uždegiminėms žarnyno ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai) - norint įvertinti ligos aktyvumą ir mitybos poveikį.
- Prevenciniams tikslams - norint sužinoti, ar jūsų mikrobiomas pakankamai sveikas, ypač jei šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų.
Specialistai
- Gastroenterologas - dažniausiai skiria šį tyrimą, nes jis tiesiogiai susijęs su žarnyno sveikata.
- Dietologas arba mitybos specialistas - gali rekomenduoti tyrimą, norėdamas individualizuoti skaidulų kiekį ar probiotikų parinkimą.
