Celiakija
Celiakija yra lėtinė autoimuninė liga, kai organizmas netoleruoja glitimo - baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Sergant šia liga glitimas sukelia plonosios žarnos gleivinės pažeidimą, todėl maistinės medžiagos pasisavinamos prasčiau. Laiku atpažinta celiakija gali būti gerai kontroliuojama, tačiau negydoma ji gali lemti mažakraujystę, kaulų retėjimą, nevaisingumą, augimo sutrikimus vaikams ir kitas ilgalaikes komplikacijas.
Celiakija - tai ne paprasta alergija maistui ir ne laikinas virškinimo sutrikimas. Tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai sureaguoja į glitimą ir pradeda pažeisti savo paties audinius, daugiausia plonosios žarnos gleivinę.
Plonojoje žarnoje yra gaurelių - smulkių gleivinės išaugų, kurios padidina žarnos paviršiaus plotą ir padeda įsisavinti geležį, kalcį, folio rūgštį, vitaminą D, baltymus, riebalus bei kitas organizmui būtinas medžiagas. Sergant celiakija, suvalgius glitimo, šie gaureliai suplokštėja arba sunyksta. Dėl to net ir valgant pakankamai, organizmas gali negauti to, ko jam reikia.
Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje - kūdikystėje pradėjus valgyti glitimo turintį maistą, vaikystėje, paauglystėje ar jau suaugus. Kai kuriems žmonėms simptomai būna ryškūs ir susiję su žarnynu, kitiems celiakija pasireiškia labai netipiškai: nuovargiu, mažakraujyste, odos bėrimais, nevaisingumu, nuotaikos pokyčiais ar kaulų trapumu.
Svarbu žinoti, kad celiakija yra viso gyvenimo būklė. Šiuo metu pagrindinis ir veiksmingiausias gydymas - griežta dieta be glitimo. Laikantis jos, žarnos gleivinė dažniausiai atsistato, simptomai sumažėja arba išnyksta, o komplikacijų rizika smarkiai sumažėja.
- Dažnas ar užsitęsęs viduriavimas, kartais - riebios, gausios, nemalonaus kvapo išmatos.
- Pilvo pūtimas, gurguliavimas, spazmai ar maudžiantis pilvo skausmas.
- Pykinimas, rečiau - vėmimas.
- Vidurių užkietėjimas, kuris ypač dažnas vaikams ir gali klaidinti, nes celiakija ne visada sukelia viduriavimą.
- Svorio kritimas arba sunkumas priaugti svorio, nors apetitas gali būti normalus.
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjusi ištvermė.
- Geležies stokos mažakraujystė, kuri kartojasi arba nepagerėja vartojant geležies papildus.
- Galvos svaigimas, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu.
- Vitamino D ir kalcio stoka, kaulų skausmai, osteopenija ar osteoporozė.
- Burnos opelės, liežuvio perštėjimas, plaukų slinkimas, trapūs nagai.
- Lėtesnis augimas, mažas ūgis pagal amžių arba sulėtėjęs svorio augimas.
- Vėluojantis brendimas paaugliams.
- Dirglumas, nuotaikų kaita, vangumas, prastesnė koncentracija.
- Išsipūtęs pilvas, sumažėjusi raumenų masė, prastas apetitas.
- Dantų emalio defektai, dažnesnės aftos burnoje.
- Niežtintis, pūslelinis odos bėrimas, vadinamas herpetiforminiu dermatitu.
- Sąnarių ar raumenų skausmai be aiškios priežasties.
- Migreniniai galvos skausmai, tirpimai, dilgčiojimai galūnėse.
- Nerimas, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai.
- Nevaisingumas, pasikartojantys persileidimai arba menstruacijų ciklo sutrikimai.
Celiakija išsivysto tada, kai susitinka keli veiksniai: genetinis polinkis, glitimo vartojimas ir imuninės sistemos reakcijos ypatumai. Vien glitimo valgymas ligos nesukelia visiems žmonėms, tačiau tiems, kurie turi genetinį polinkį, jis gali tapti ligą paleidžiančiu veiksniu.
Didžioji dalis sergančiųjų turi tam tikrus genetinius žymenis - HLA-DQ2 arba HLA-DQ8. Vis dėlto jų turėjimas dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs. Šie žymenys gana paplitę, o celiakija išsivysto tik daliai žmonių.
Rizika didesnė, jei celiakija serga pirmos eilės giminaitis - tėvai, broliai, seserys ar vaikai. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju dėl ištyrimo net ir tada, kai simptomai nėra akivaizdūs.
Celiakija dažniau nustatoma žmonėms, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, 1 tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, autoimuniniu hepatitu. Ji taip pat dažnesnė sergant Dauno, Turnerio ar Williams sindromais.
Kartais liga išryškėja po organizmui didesnį stresą sukeliančių įvykių - infekcijos, operacijos, nėštumo, gimdymo ar stipraus emocinio krūvio. Tai nereiškia, kad šie įvykiai yra tiesioginė priežastis, tačiau jie gali sutapti su ligos pradžia arba paskatinti jau buvusių simptomų paūmėjimą.
Celiakija diagnozuojama derinant simptomų įvertinimą, kraujo tyrimus ir, kai reikia, plonosios žarnos gleivinės ištyrimą. Labai svarbu: prieš tyrimus negalima savarankiškai pradėti dietos be glitimo. Jei glitimas jau kurį laiką nevartojamas, kraujo tyrimai ir biopsijos rezultatai gali tapti klaidingai normalūs.
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra kraujo tyrimai. Dažniausiai tiriami audinių transgliutaminazės antikūnai - anti-tTG IgA. Kartu dažnai matuojamas bendras IgA kiekis, nes kai kuriems žmonėms būna IgA trūkumas, dėl kurio įprastas tyrimas gali būti netikslus. Tam tikrais atvejais atliekami endomiziumo antikūnų tyrimai - EMA, deamidintų gliadino peptidų antikūnai - DGP, ypač vaikams ar esant neaiškiems rezultatams.
Jeigu kraujo tyrimai rodo celiakijos tikimybę, gydytojas gali rekomenduoti viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją su plonosios žarnos biopsija. Procedūros metu paimami keli mažyčiai audinio gabalėliai iš dvylikapirštės žarnos. Mikroskopu vertinama, ar yra gaurelių suplokštėjimas, uždegimas ir kiti celiakijai būdingi pokyčiai.
Kai kuriais atvejais atliekamas genetinis HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 tyrimas. Jis dažniausiai naudojamas ne ligai patvirtinti, o jai atmesti: jei žmogus neturi nei HLA-DQ2, nei HLA-DQ8, celiakija labai mažai tikėtina.
Papildomai gali būti tiriamas hemoglobinas, feritinas, vitaminas B12, folio rūgštis, vitaminas D, kalcis, kepenų fermentai, skydliaukės rodikliai. Esant kaulų retėjimo rizikai, gali būti rekomenduojamas kaulų mineralinio tankio tyrimas - densitometrija.
Pagrindinis celiakijos gydymas yra griežta ir nuolatinė dieta be glitimo. Tai reiškia, kad reikia visiškai vengti kviečių, rugių, miežių ir jų produktų. Net maži glitimo kiekiai kai kuriems žmonėms gali palaikyti žarnos uždegimą, net jei akivaizdžių simptomų nėra.
Saugūs natūraliai glitimo neturintys produktai yra ryžiai, grikiai, kukurūzai, soros, bolivinė balanda, bulvės, ankštiniai, daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai ir sėklos, jei jie nėra užteršti glitimu gamybos metu. Avižos pačios glitimo neturi, tačiau dažnai būna užterštos kviečiais, todėl sergant celiakija reikėtų rinktis tik specialiai pažymėtas beglutenes avižas.
Pradžioje labai padeda dietologo konsultacija. Specialistas padeda išmokti skaityti etiketes, atpažinti paslėptus glitimo šaltinius padažuose, dešrose, pusgaminiuose, saldumynuose, prieskonių mišiniuose ar maisto papilduose. Taip pat svarbu išvengti kryžminės taršos namuose: naudoti atskirą skrudintuvą, švarius pjaustymo paviršius, atskirus sviesto ar užtepėlių indelius, jei šeimoje vartojama ir įprasta duona.
Jei nustatytos medžiagų stokos, gydytojas gali skirti geležies, folio rūgšties, vitamino B12, vitamino D, kalcio ar kitų papildų. Savarankiškai vartoti didelių dozių nereikėtų - geriausia remtis tyrimais.
Daugumai žmonių pagerėjimas prasideda per kelias savaites, tačiau žarnos gleivinės atsistatymas gali užtrukti mėnesius ar net kelerius metus, ypač suaugusiesiems. Gydymo sėkmė stebima pagal savijautą, antikūnų kiekį kraujyje ir maistinių medžiagų rodiklius. Jei simptomai nepraeina, gydytojas vertina, ar nėra paslėpto glitimo vartojimo, laktozės netoleravimo, dirgliosios žarnos sindromo, mikroskopinio kolito ar retesnės refrakterinės celiakijos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei ilgiau nei kelias savaites vargina neaiškus pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, svorio kritimas, nuovargis ar pasikartojanti mažakraujystė. Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei celiakija nustatyta artimam giminaičiui, net jei patys jaučiatės gana gerai.
Vaiką reikėtų ištirti, jei jis lėčiau auga, nepriauga svorio, dažnai skundžiasi pilvo skausmais, yra irzlus, vangus, turi pasikartojančių burnos opelių ar dantų emalio pakitimų.
Skubiau kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda stiprus ar didėjantis pilvo skausmas, kraujas išmatose, nuolatinis vėmimas, ryškus silpnumas, alpimas, dehidratacijos požymiai, greitas svorio kritimas arba labai gausus viduriavimas.
Jeigu įtariate celiakiją, nepradėkite dietos be glitimo dar prieš tyrimus, nebent taip nurodė gydytojas. Pirmiausia atlikti tyrimus yra svarbu tam, kad diagnozė būtų patikima, o vėliau gydymas - aiškus ir saugus.
