Zonulinas išmatose

Zonulinas yra baltymas, reguliuojantis žarnyno pralaidumą. Padidėjęs jo kiekis išmatose rodo pažeistą žarnyno barjerą, kuris siejamas su autoimuninėmis ligomis, virškinimo sutrikimais ir lėtiniu uždegimu. Šis tyrimas padeda įvertinti „nesandarios žarnos“ sindromą.

Funkcija
  • Zonulinas yra baltymas, atveriantis žarnyno gleivinės tarpus (tight junctions), reguliuodamas medžiagų patekimą į kraują.
  • Padidėjęs zonulino kiekis išmatose rodo padidėjusį žarnyno pralaidumą („nesandarią žarną“).
Kilmė
  • Zonulinas gaminamas žarnyno epitelio ląstelėse ir kepenyse.
  • Jo išsiskyrimą skatina tam tikri maisto antigenai (pvz., glitimas) ir bakterijų toksinai.
Pasiruošimas
  • Prieš tyrimą nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau rekomenduojama nevalgyti 4-6 valandas.
  • Būtina vengti probiotikų ir fermentų 24 valandas iki mėginio paėmimo.
Procedūra
  • Išmatų mėginys surenkamas į sterilų indą (geriausia ryte).
  • Mėginys pristatomas į laboratoriją per 2 valandas arba laikomas šaldytuve iki 24 valandų.
  • Naudojamas ELISA metodas zonulino koncentracijai nustatyti.
Virškinimo ligos
  • Celiakija (glitimo sukelta enteropatija)
  • Krono liga ar opinis kolitas
Kitos priežastys
  • Lėtinis stresas
  • Maisto netoleravimas (laktozė, gliutenas)
  • Bakterinės infekcijos ar disbiozė
Klinikinė reikšmė
  • Sumažėjęs zonulino kiekis nėra kliniškai reikšmingas ir retai vertinamas atskirai.
  • Gali rodyti mažą žarnyno pralaidumą arba laboratorinę klaidą.
Indikacijos
  • Pilvo pūtimas, viduriavimas, lėtinis nuovargis ir maisto netoleravimo simptomai
  • Autoimuninių ligų (pvz., celiakijos) diagnostika ir stebėsena
  • Gydytojai: gastroenterologas, alergologas, dietologas
Bendra Mažiau nei 200 ng/mL
Vyrams Mažiau nei 200 ng/mL
Moterims Mažiau nei 200 ng/mL

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja