Dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas yra dažnas funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kai žarnynas tampa jautresnis, o jo judesiai - nepastovūs. Nors ši būklė nepažeidžia žarnyno audinių ir nedidina vėžio rizikos, ji gali stipriai trikdyti kasdienį gyvenimą, darbą, miegą ir emocinę savijautą. Tinkamai atpažinus simptomus ir pritaikius gydymą, daugumai žmonių pavyksta reikšmingai sumažinti nusiskundimus.
Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė, pasikartojanti žarnyno veiklos būklė, kai sutrinka žarnyno judrumas, jautrumas ir smegenų bei žarnyno tarpusavio signalai. Tai reiškia, kad žarnynas gali pernelyg stipriai reaguoti į įprastus dirgiklius - maistą, stresą, dujų kaupimąsi ar hormonų svyravimus.
Svarbu suprasti, kad sergant Dirgliosios žarnos sindromu žarnyne paprastai nerandama uždegimo, opų, navikų ar kitų struktūrinių pažeidimų. Tačiau simptomai yra tikri, o ne „įsivaizduojami“. Dėl padidėjusio žarnyno jautrumo net nedidelis tempimas ar dujų kiekis gali sukelti skausmą, pūtimą ar skubų poreikį tuštintis.
Dažniausiai pažeidžiama storoji žarna, tačiau į procesą gali būti įtrauktas visas virškinamasis traktas. Kai kuriems žmonėms vyrauja viduriavimas, kitiems - vidurių užkietėjimas, o daliai pacientų šios būklės kaitaliojasi. Dirgliosios žarnos sindromas dažnai susijęs ir su nuovargiu, nerimu, miego sutrikimais ar kitomis padidėjusio jautrumo būklėmis.
- Pasikartojantis pilvo skausmas ar maudimas, dažnai palengvėjantis pasituštinus.
- Pilvo pūtimas, tempimo ar „pilnumo“ jausmas.
- Dujų kaupimasis ir dažnesnis jų pasišalinimas.
- Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaitaliojimasis.
- Staigus noras tuštintis, ypač rytais arba po valgio.
- Nepilno pasituštinimo jausmas.
- Gleivės išmatose, nesant kraujo.
- Pykinimas ar diskomfortas po valgio.
- Rėmuo ar viršutinės pilvo dalies nemalonūs pojūčiai.
- Nuovargis ir energijos stoka.
- Miego sutrikimai.
- Nerimas, įtampa arba simptomų sustiprėjimas streso metu.
- Moterims - simptomų paūmėjimas prieš menstruacijas ar jų metu.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Dirgliosios žarnos sindromas, nėra viena. Dažniausiai tai kelių veiksnių derinys. Vienas svarbiausių mechanizmų - sutrikusi žarnyno ir smegenų ašis. Žarnynas turi tankų nervų tinklą, todėl emocinė įtampa, nerimas ar ilgalaikis stresas gali tiesiogiai paveikti jo judesius ir jautrumą.
Kitas svarbus veiksnys - pakitęs žarnyno judrumas. Jei žarnynas juda per greitai, gali atsirasti viduriavimas; jei per lėtai - vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms po žarnyno infekcijos, pavyzdžiui, gastroenterito, simptomai išlieka mėnesius ar metus - tai vadinama poinfekciniu Dirgliosios žarnos sindromu.
Riziką didina padidėjęs žarnyno jautrumas, mitybos įpročiai, nereguliarus valgymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, antibiotikų vartojimas, pakitusi žarnyno mikrobiota ir paveldimas polinkis. Dirgliosios žarnos sindromas dažniau nustatomas jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, taip pat dažniau moterims.
Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas įvertinus simptomus, jų trukmę, ryšį su tuštinimusi ir atmetus kitas ligas. Gydytojas klausia, kada prasidėjo nusiskundimai, kaip dažnai skauda pilvą, kokios yra išmatos, ar simptomai susiję su maistu, stresu, mėnesinių ciklu ar persirgtomis infekcijomis.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti mažakraujystę, uždegimo rodiklius, skydliaukės veiklą ar celiakijos tikimybę. Gali būti tiriamos išmatos - dėl slapto kraujo, uždegimo žymenų, infekcijų ar parazitų. Jei simptomai būdingi ir nėra pavojaus ženklų, išsamių invazinių tyrimų gali neprireikti.
Kai yra neaiškumų arba atsiranda įspėjamųjų simptomų, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją, pilvo organų echoskopiją, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją ar kitus tyrimus. Diagnostikos tikslas - ne tik patvirtinti Dirgliosios žarnos sindromą, bet ir nepraleisti uždegiminių žarnyno ligų, celiakijos, tulžies pūslės, kasos ar kitų virškinimo sistemos sutrikimų.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas parenkamas individualiai, nes simptomai skiriasi. Pirmasis žingsnis dažnai yra paaiškinti būklės esmę: ji nemaloni, bet paprastai nepavojinga gyvybei ir nesukelia žarnyno pažeidimo. Vien tai daugeliui pacientų sumažina nerimą ir simptomų intensyvumą.
Mityba turi didelę reikšmę. Rekomenduojama valgyti reguliariai, neskubant, vengti persivalgymo, riboti labai riebius patiekalus, alkoholį, gazuotus gėrimus ir produktus, kurie aiškiai provokuoja simptomus. Kai kuriems žmonėms padeda mažo FODMAP kiekio dieta, tačiau ją geriausia taikyti su gydytojo ar dietologo priežiūra, kad mityba išliktų visavertė.
Jei vyrauja vidurių užkietėjimas, gali būti skiriamos tirpios skaidulos, osmosiniai laisvinamieji ar kiti vaistai. Jei vyrauja viduriavimas, kartais vartojami viduriavimą mažinantys vaistai. Pilvo spazmams gali padėti spazmolitikai, o kai kuriais atvejais - vaistai, veikiantys žarnyno nervų jautrumą. Probiotikai kai kuriems pacientams naudingi, tačiau jų poveikis individualus.
Ne mažiau svarbūs yra fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso valdymas, kvėpavimo pratimai, psichoterapija ar kognityvinė elgesio terapija, ypač jei simptomus stiprina nerimas. Gydymo tikslas - ne „stebuklingai išgydyti“ per kelias dienas, o pasiekti ilgalaikę kontrolę.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas kartojasi kelias savaites, trukdo kasdieniam gyvenimui arba verčia keisti mitybą iš baimės. Ankstyva konsultacija padeda greičiau nustatyti priežastį ir išvengti nereikalingo nerimo.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda vadinamųjų pavojaus ženklų: kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, naktinis viduriavimas, nuolatinis stiprėjantis pilvo skausmas, mažakraujystė, vėmimas, naujai atsiradę simptomai vyresniame amžiuje arba šeimoje buvę storosios žarnos vėžio, celiakijos ar uždegiminių žarnyno ligų atvejai.
Jei skausmas labai stiprus, pilvas kietas ir įtemptas, nepraeina dujos ar išmatos, atsiranda alpimas, gausus kraujavimas ar stiprus silpnumas, reikia skubios medicinos pagalbos. Tokie simptomai nėra būdingi įprastam Dirgliosios žarnos sindromui ir turi būti įvertinti nedelsiant.
