Disbakteriozės tyrimas
Disbakteriozės tyrimas - tai išmatų mikrobiologinis tyrimas, leidžiantis įvertinti žarnyno mikrofloros sudėtį ir nustatyti disbalansą tarp naudingųjų ir potencialiai kenksmingų bakterijų. Tyrimas padeda diagnozuoti disbakteriozę, kuri gali sukelti virškinimo sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą ir kitus sveikatos pakitimus.
Tyrimo esmė
- Disbakteriozės tyrimas nustato kiekybinę ir kokybinę žarnyno mikrofloros sudėtį, įskaitant laktobacilų, bifidobakterijų, enterobakterijų, klostridijų, mielių ir kitų mikroorganizmų kiekį.
- Tyrimas atliekamas išmatų pasėlio būdu, auginant bakterijas specialiose terpėse ir identifikuojant jų rūšis bei kiekį.
Klinikinė reikšmė
- Padeda nustatyti disbakteriozę - būklę, kai sutrinka normalios floros pusiausvyra, dėl ko gali atsirasti vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, alerginės reakcijos ir maisto netoleravimas.
- Disbakteriozė dažnai siejama su lėtiniu kolitu, uždegiminėmis žarnų ligomis, antibiotikų vartojimu, netinkama mityba ir streso veiksniais.
Tyrimą skiria
- Gydytojas gastroenterologas, šeimos gydytojas arba infekcinių ligų specialistas, įtaręs žarnyno mikrofloros disbalansą.
- Tyrimas gali būti rekomenduojamas ir profilaktiškai po ilgalaikio antibiotikų ar probiotikų vartojimo.
Pasiruošimas
- Prieš tyrimą nerekomenduojama vartoti antibiotikų, probiotikų, aktyvintos anglies ar kitų vaistų, galinčių paveikti mikroflorą, mažiausiai 7 paras.
- Per 2 paras iki tyrimo reikėtų vengti produktų, kurie gali pakeisti išmatų spalvą ar konsistenciją (pvz., runkelių, mėlynių, dažiklių).
- Mėginys renkamas steriliu indelyje (iš vaistinės) ir pristatomas į laboratoriją per 4 valandas, laikant kambario temperatūroje; vėliau jį galima trumpai laikyti šaldytuve (iki 6 valandų).
Procedūra
- Išmatų mėginys imamas iš švaraus, sauso paviršiaus (pvz., specialios dėžutės ar plėvelės) steriliu šaukšteliu, užpildant apie ¼ indo.
- Laboratorijoje mėginys sėjamas į įvairias bakterijų augimo terpes ir po 24-72 valandų vertinama kolonijų forma, spalva, kiekis bei atliekami biocheminiai testai.
- Galutinius rezultatus sudaro kiekybinis atskirų mikroorganizmų įvertinimas (KSV/g - kolonijas sudarančių vienetų skaičius gramui išmatų) ir palyginimas su norminėmis reikšmėmis.
Tyrimo trukmė
- Standartinis disbakteriozės tyrimas trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų, priklausomai nuo laboratorijos darbo krūvio ir bakterijų dauginimosi greičio.
Disbakteriozės priežastys (disbalanso variantai)
- Sumažėjęs naudingųjų bakterijų kiekis (laktobacilų, bifidobakterijų) - dažniausiai po gydymo antibiotikais, chemoterapijos, radiacijos ar sergant uždegiminėmis ligomis.
- Padidėjęs patogeninių ar sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų kiekis (pvz., Clostridium difficile, Klebsiella, Staphylococcus aureus, mielės Candida) - dėl susilpnėjusio imuniteto, netinkamos mitybos, streso ar lėtinių infekcijų.
- Gali būti nustatytas ir mišrus variantas (sumažėjusi naudingoji flora ir padidėjusi patogeninė flora), rodantis ryškų disbalansą.
Simptomai, susiję su disbakterioze
- Virškinimo sutrikimai: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, dujų gausa, skausmas ar diskomfortas pilve.
- Alerginės apraiškos: odos bėrimai, egzema, maisto netoleravimas (pvz., laktozės, glitimo).
- Sisteminiai simptomai: nuovargis, silpnumas, bloga nuotaika, dažnos peršalimo ligos (dėl susilpnėjusio imuniteto).
- Lėtinis uždegimas: gali pasireikšti kaip lėtinis kolikas, dirgliosios žarnos sindromas ar kitos uždegiminės žarnų ligos.
Kiti galimi pakitimai
- Nustačius disbakteriozę, dažnai rekomenduojama koreguoti mitybą (daugiau skaidulų, raugintų produktų), vartoti probiotikus ir prebiotikus, o jei yra infekcija - specifinius antimikrobinius vaistus.
- Kai kuriais atvejais disbakteriozė koreguojama savaime, tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei 3-4 savaites, būtina pakartotinė konsultacija su gydytoju.
Dažniausios indikacijos
- Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, neskausmingas diskomfortas) be aiškios priežasties.
- Po gydymo antibiotikais (ypač jei buvo ilgas ar kartotinis kursas) - įvertinti, ar atsinaujino normali flora.
- Dažnos infekcijos, susilpnėjęs imunitetas, maisto netoleravimo simptomai.
- Lėtinės uždegiminės žarnų ligos (pvz., Krono liga, opinis kolitas) - kaip papildomas diagnostikos metodas.
- Žarnyno infekcijų įtarimas, kai standartiniai tyrimai (koprograma) neatskleidžia priežasties.
Gydytojo specialybės, skiriančios tyrimą
- Gastroenterologas - pagrindinis specialistas, besirūpinantis virškinimo sistemos ligomis ir disbakteriozės diagnostika.
- Šeimos gydytojas - dažnai pirmasis konsultuoja dėl virškinimo sutrikimų ir gali paskirti tyrimą.
- Infekcinių ligų gydytojas - kai įtariama specifinė bakterinė ar grybelinė infekcija žarnyne.
