Gastroenteritas
Gastroenteritas - tai skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis viduriavimu, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais ir karščiavimu. Daugeliu atvejų liga praeina per kelias dienas, tačiau svarbiausia rizika yra skysčių ir elektrolitų netekimas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tinkamas skysčių vartojimas ir laiku pastebėti pavojingi požymiai padeda išvengti komplikacijų.
Gastroenteritas yra ūminis arba rečiau užsitęsęs virškinamojo trakto uždegimas, apimantis skrandį ir žarnyną. Uždegimo metu sudirginama gleivinė, sutrinka vandens ir druskų įsisavinimas, žarnynas ima greičiau stumti turinį, todėl atsiranda skystos išmatos, spazminiai pilvo skausmai ir dažnas tuštinimasis. Jei pažeidžiamas skrandis, labiau vargina pykinimas, vėmimas, apetito stoka ir sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje. Dažniausia gastroenterito priežastis yra infekcija. Virusai, bakterijos ar parazitai į organizmą patenka su užterštu maistu, vandeniu, per nešvarias rankas arba artimą kontaktą su sergančiu žmogumi. Virusinis gastroenteritas dažnai vadinamas „žarnyno gripu“, nors su tikruoju gripu jis nėra susijęs. Tokie virusai kaip norovirusas ar rotavirusas labai lengvai plinta kolektyvuose, šeimose, darželiuose, mokyklose, slaugos įstaigose ir kruiziniuose laivuose. Bakterinis gastroenteritas gali būti susijęs su netinkamai termiškai apdorota mėsa, kiaušiniais, nepasterizuotais pieno produktais, užterštomis daržovėmis ar vandeniu. Svarbu suprasti, kad gastroenteritas ne visada yra „paprastas apsinuodijimas maistu“. Kartais panašius simptomus gali sukelti apendicitas, tulžies pūslės uždegimas, pankreatitas, uždegiminės žarnyno ligos ar vaistų šalutinis poveikis. Todėl, jei simptomai stiprūs, neįprasti ar užsitęsia, verta pasitarti su gydytoju.
- Vandeningas ar skystas viduriavimas, dažnesnis tuštinimasis nei įprastai.
- Pykinimas ir vėmimas, kartais pasireiškiantys staiga ir intensyviai.
- Pilvo raižymas, spazmai, gurguliavimas, pūtimas.
- Nedidelis arba vidutinis karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Apetito sumažėjimas, troškulys, burnos džiūvimas.
- Galvos skausmas, raumenų maudimas, nuovargis.
- Labai stiprus troškulys, sausa burna ir liežuvis.
- Retas šlapinimasis arba tamsus, koncentruotas šlapimas.
- Svaigimas stojantis, silpnumas, mieguistumas.
- Įdubusios akys, šalta ar sausa oda.
- Vaikams - mažiau šlapių sauskelnių, verksmas be ašarų, vangumas.
- Kraujas ar gleivės išmatose.
- Stiprus, lokalizuotas ar vis stiprėjantis pilvo skausmas.
- Aukšta temperatūra, ypač jei ji laikosi ilgiau nei parą.
- Nuolatinis vėmimas, kai nepavyksta išlaikyti net mažų skysčių kiekių.
- Viduriavimas, trunkantis ilgiau kaip kelias dienas arba dažnėjantis nepaisant priežiūros namuose.
Gastroenteritas dažniausiai išsivysto dėl infekcijos. Virusai yra viena dažniausių priežasčių: norovirusas dažnai sukelia staigius protrūkius su vėmimu ir viduriavimu, o rotavirusas ypač svarbus mažiems vaikams, nors skiepai reikšmingai sumažina sunkios ligos riziką. Bakterinį gastroenteritą gali sukelti Salmonella, Campylobacter, Escherichia coli, Shigella ir kiti sukėlėjai. Tokiais atvejais simptomai kartais būna sunkesni: gali atsirasti aukštesnė temperatūra, kraujingos išmatos, ryškesnis pilvo skausmas. Parazitinės infekcijos, pavyzdžiui, Giardia, dažniau siejamos su užterštu vandeniu, kelionėmis, maudynėmis vandens telkiniuose ar prasta higiena. Neinfekcinės priežastys taip pat įmanomos. Viduriavimą ir skrandžio dirginimą gali sukelti kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, magnio preparatai, chemoterapija. Kartais simptomai atsiranda dėl maisto netoleravimo, alkoholio, gausaus riebaus maisto ar toksinų. Riziką susirgti didina prasta rankų higiena, netinkamas maisto laikymas, nepakankamas mėsos ar kiaušinių terminis apdorojimas, nepasterizuoti produktai, kelionės į šalis, kuriose skiriasi vandens ir maisto sauga. Sunkesnė eiga labiau tikėtina kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, imunitetą slopinančius vaistus vartojantiems pacientams ir sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų, širdies ar žarnyno ligomis.
Gydytojas gastroenteritą dažniausiai įtaria pagal simptomus, jų pradžią, trukmę ir galimą ryšį su maistu, kelione ar kontaktu su sergančiu žmogumi. Konsultacijos metu svarbu pasakyti, kiek kartų per parą viduriuojate ar vemiate, ar yra kraujo išmatose, kokia temperatūra, ar pavyksta gerti skysčius, kokius vaistus vartojate ir ar turite lėtinių ligų. Apžiūros metu vertinama bendra būklė, pilvo skausmingumas, kraujospūdis, pulsas, gleivinių drėgnumas ir kiti dehidratacijos požymiai. Lengvais atvejais papildomų tyrimų dažnai nereikia. Tyrimai svarstomi, jei simptomai sunkūs, yra kraujo išmatose, aukšta temperatūra, stipri dehidratacija, liga užsitęsia, pacientas grįžo iš kelionės arba priklauso rizikos grupei. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas, elektrolitų, kreatinino ir šlapalo tyrimai inkstų funkcijai bei skysčių netekimui įvertinti. Išmatų tyrimai gali padėti nustatyti bakterijas, parazitus, virusus ar toksinus, pavyzdžiui, Clostridioides difficile, ypač po antibiotikų vartojimo. Jei pilvo skausmas neįprastai stiprus, lokalizuotas vienoje vietoje arba įtariama kita liga, gali prireikti pilvo echoskopijos, kompiuterinės tomografijos ar kitų vaizdinių tyrimų. Diagnostikos tikslas - ne tik patvirtinti gastroenteritą, bet ir nepraleisti būklių, kurioms reikalingas skubus gydymas.
Pagrindinis gastroenterito gydymo tikslas - atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Dauguma virusinių atvejų praeina savaime, todėl antibiotikai nereikalingi ir gali net pakenkti. Rekomenduojama gerti dažnai, mažais gurkšneliais: vandenį, geriamuosius rehidratacijos tirpalus, nesaldintą arbatą, skaidrų sultinį. Vien vandens kartais nepakanka, nes su viduriavimu netenkama natrio, kalio ir kitų druskų, todėl vaistinėse parduodami rehidratacijos milteliai yra geras pasirinkimas, ypač vaikams ir vyresniems žmonėms. Pirmąsias valandas po vėmimo geriau gerti po kelis gurkšnius kas kelias minutes, o ne didelį kiekį iš karto. Valgyti galima tada, kai atsiranda apetitas. Tinka lengvas maistas: ryžiai, bulvės, bananai, džiūvėsiai, košės, sriubos, liesa mėsa. Verta laikinai vengti alkoholio, riebaus maisto, labai saldžių gėrimų, didelių pieno produktų kiekių ir aštrių patiekalų. Žindomi kūdikiai paprastai turėtų būti toliau žindomi, tačiau dėl mažų vaikų gydymo visada geriausia pasitarti su gydytoju. Vaistai nuo viduriavimo, tokie kaip loperamidas, gali būti tinkami kai kuriems suaugusiesiems, bet jų nereikėtų vartoti esant karščiavimui, kraujingoms išmatoms ar įtariant bakterinę infekciją. Antibiotikai skiriami tik tam tikrais atvejais, kai įtariama ar patvirtinama bakterinė infekcija ir nauda viršija riziką. Probiotikai kai kuriems pacientams gali šiek tiek sutrumpinti viduriavimo trukmę, tačiau jie nepakeičia skysčių. Sunkios dehidratacijos atveju gali prireikti gydymo ligoninėje ir skysčių lašinimo į veną.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas ar vėmimas labai intensyvūs, nepavyksta išgerti ar išlaikyti skysčių, atsiranda stiprus silpnumas, svaigimas, retas šlapinimasis ar kiti dehidratacijos požymiai. Skubi pagalba reikalinga, jei išmatose matote kraujo, pilvo skausmas stiprus arba nuolat stiprėja, temperatūra aukšta, žmogus tampa vangus, sutrikęs, mieguistas ar sunkiai pažadinamas. Mažiems vaikams ypač svarbu nelaukti, jei jie negeria, vemia pakartotinai, mažai šlapinasi, verkia be ašarų, atrodo neįprastai apsnūdę arba karščiuoja. Vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, pacientai po transplantacijos, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus ar sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis turėtų kreiptis anksčiau, net jei simptomai iš pradžių atrodo vidutiniai. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau kaip 3 dienas suaugusiajam, ilgiau kaip 24 valandas mažam vaikui, jei neseniai vartojote antibiotikų arba grįžote iš kelionės. Jeigu abejojate, ar būklė saugi gydyti namuose, geriau pasikonsultuoti - gastroenteritas dažnai būna nesunkus, tačiau skysčių netekimas gali progresuoti greičiau, nei atrodo.
