Chloras
Chloras - vienas svarbiausių elektrolitų, atsakingas už rūgščių-šarmų pusiausvyrą ir skysčių pasiskirstymą organizme. Šis tyrimas dažnai atliekamas kartu su natrio ir kalio analize, siekiant įvertinti inkstų funkciją, medžiagų apykaitą bei bendrą homeostazę.
Kur atliekamas šis tyrimas?
- Palaiko osmosinį slėgį ir skysčių balansą ląstelėse bei tarpląstelinėje erdvėje.
- Dalyvauja neutralizuojant rūgštis ir palaikant pastovų kraujo pH.
- Būtinas skrandžio sulčių gamybai - kartu su vandeniliu sudaro druskos rūgštį.
- Padeda pernešti anglies dioksidą iš audinių į plaučius (chlorido poslinkis).
- Chloras į organizmą patenka su maistu - daugiausia valgomosios druskos (NaCl) pavidalu.
- Didžioji jo dalis pasišalina per inkstus su šlapimu, o mažesnė - per prakaitą ir išmatas.
- Normalus chlorof kiekis kraujyje glaudžiai susijęs su natrio kiekiu - jų pokyčiai dažnai eina kartu.
- Tyrimui atlikti nereikia specialaus pasiruošimo - galima valgyti ir gerti kaip įprastai.
- Kraujas imamas iš venos, dažniausiai kartu su kitais elektrolitais (natris, kalis).
- Rezultatas paruošiamas per kelias valandas ir vertinamas kartu su bendru kraujo dujų tyrimu.
- Dehidratacija - netekus vandens, chloro koncentracija kraujyje santykinai padidėja.
- Inkstų kanalėlių acidozė - inkstai nepakankamai šalina rūgštis, organizmas kompensuoja chloru.
- Cushingo sindromas arba ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas - sulaikoma druska ir vanduo.
- Kvėpavimo takų alkalozė - ilgai ir giliai kvėpuojant (hiperventiliacija) chloras pakyla.
- Diuretikai, ypač tiazidiniai, gali sukelti chloro netekimą šlapimu, bet paradoksaliai kartais jį padidinti.
- Gausus druskos vartojimas arba fiziologinio tirpalo perpylimas dideliais kiekiais.
- Apsinuodijimas salicilatais (aspirinu) - sutrikdo rūgščių-šarmų pusiausvyrą.
- Vėmimas arba skrandžio turinio išsiurbimas - netenkama druskos rūgšties, krenta chloro lygis.
- Lėtinė inkstų liga - sutrinka chloro ir kitų elektrolitų reabsorbcija.
- Kvėpavimo takų acidozė - lėtinė LOPL ar kita plaučių liga sulaiko anglies dioksidą.
- Piktnaudžiavimas vandeningais gėrimais ir mažai druskos turinčia dieta.
- Įtariant elektrolitų pusiausvyros sutrikimus - po vėmimo, viduriavimo ar ilgalaikio badavimo.
- Stebint inkstų funkciją sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu arba ūminiu inkstų pažeidimu.
- Kartu su kraujo dujų tyrimu vertinant acidozės ar alkalozės priežastį.
- Prieš ir po didelių operacijų, kai gali būti perpilama daug skysčių.
- Nefrologas - įvertinti inkstų funkciją ir elektrolitų apykaitą.
- Gastroenterologas - esant vėmimui, viduriavimui ar pakitimams skrandžio sulčių sudėtyje.
- Intensyvios terapijos gydytojas - reanimacijoje ir pooperaciniu laikotarpiu.
| Bendra | 99-107 mmol/l |
|---|---|
| Vyrams | 99-107 mmol/l |
| Moterims | 99-107 mmol/l |
Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?
Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Chloras padidėja
2Chloras sumažėja
3Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!