Chloras
Chloras - vienas svarbiausių elektrolitų, atsakingas už rūgščių-šarmų pusiausvyrą ir skysčių pasiskirstymą organizme. Šis tyrimas dažnai atliekamas kartu su natrio ir kalio analize, siekiant įvertinti inkstų funkciją, medžiagų apykaitą bei bendrą homeostazę.
Funkcijos
- Palaiko osmosinį slėgį ir skysčių balansą ląstelėse bei tarpląstelinėje erdvėje.
- Dalyvauja neutralizuojant rūgštis ir palaikant pastovų kraujo pH.
- Būtinas skrandžio sulčių gamybai - kartu su vandeniliu sudaro druskos rūgštį.
- Padeda pernešti anglies dioksidą iš audinių į plaučius (chlorido poslinkis).
Šaltiniai organizme
- Chloras į organizmą patenka su maistu - daugiausia valgomosios druskos (NaCl) pavidalu.
- Didžioji jo dalis pasišalina per inkstus su šlapimu, o mažesnė - per prakaitą ir išmatas.
- Normalus chlorof kiekis kraujyje glaudžiai susijęs su natrio kiekiu - jų pokyčiai dažnai eina kartu.
Procedūra
- Tyrimui atlikti nereikia specialaus pasiruošimo - galima valgyti ir gerti kaip įprastai.
- Kraujas imamas iš venos, dažniausiai kartu su kitais elektrolitais (natris, kalis).
- Rezultatas paruošiamas per kelias valandas ir vertinamas kartu su bendru kraujo dujų tyrimu.
Medicininės būklės
- Dehidratacija - netekus vandens, chloro koncentracija kraujyje santykinai padidėja.
- Inkstų kanalėlių acidozė - inkstai nepakankamai šalina rūgštis, organizmas kompensuoja chloru.
- Cushingo sindromas arba ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas - sulaikoma druska ir vanduo.
- Kvėpavimo takų alkalozė - ilgai ir giliai kvėpuojant (hiperventiliacija) chloras pakyla.
Vaistai ir išoriniai veiksniai
- Diuretikai, ypač tiazidiniai, gali sukelti chloro netekimą šlapimu, bet paradoksaliai kartais jį padidinti.
- Gausus druskos vartojimas arba fiziologinio tirpalo perpylimas dideliais kiekiais.
- Apsinuodijimas salicilatais (aspirinu) - sutrikdo rūgščių-šarmų pusiausvyrą.
Dažniausios priežastys
- Vėmimas arba skrandžio turinio išsiurbimas - netenkama druskos rūgšties, krenta chloro lygis.
- Lėtinė inkstų liga - sutrinka chloro ir kitų elektrolitų reabsorbcija.
- Kvėpavimo takų acidozė - lėtinė LOPL ar kita plaučių liga sulaiko anglies dioksidą.
- Piktnaudžiavimas vandeningais gėrimais ir mažai druskos turinčia dieta.
Kada rekomenduojama
- Įtariant elektrolitų pusiausvyros sutrikimus - po vėmimo, viduriavimo ar ilgalaikio badavimo.
- Stebint inkstų funkciją sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu arba ūminiu inkstų pažeidimu.
- Kartu su kraujo dujų tyrimu vertinant acidozės ar alkalozės priežastį.
- Prieš ir po didelių operacijų, kai gali būti perpilama daug skysčių.
Kokie gydytojai skiria
- Nefrologas - įvertinti inkstų funkciją ir elektrolitų apykaitą.
- Gastroenterologas - esant vėmimui, viduriavimui ar pakitimams skrandžio sulčių sudėtyje.
- Intensyvios terapijos gydytojas - reanimacijoje ir pooperaciniu laikotarpiu.
| Bendra | 99-107 mmol/l |
|---|---|
| Vyrams | 99-107 mmol/l |
| Moterims | 99-107 mmol/l |
