Ūmus inkstų nepakankamumas
Ūmus inkstų nepakankamumas - tai staiga atsirandantis inkstų funkcijos sutrikimas, kai inkstai nebegali tinkamai šalinti atliekų ir skysčių pertekliaus iš organizmo. Ši būklė gali greitai progresuoti ir kelti grėsmę gyvybei, todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis medicininės pagalbos.
Ūmus inkstų nepakankamumas - tai greitai, per kelias valandas ar dienas, išsivystantis inkstų funkcijos pablogėjimas. Inkstai praranda galimybę filtruoti kraują, reguliuoti elektrolitų ir skysčių balansą bei šalinti toksinus. Pažeidžiami inkstų kanalėliai ar glomeruliai, dėl to organizme kaupiasi šlapalo, kreatinino ir kitų atliekų produktai. Ši būklė gali būti grįžtama, jei laiku pradedamas gydymas, tačiau sunkiais atvejais gali prireikti dializės.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis (oligurija) arba visiškas šlapimo nebuvimas (anurija)
- Kojų, kulkšnių ar veido patinimas (edema)
- Nuovargis, silpnumas, mieguistumas
- Pykinimas ir apetito stoka
- Staigus svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo
- Sumišimas, sunkumas susikaupti
- Traukuliai arba koma
- Krutinės skausmas, dusulys (dėl plaučių edemos)
Ūmų inkstų nepakankamumą gali sukelti trys pagrindinės priežasčių grupės: prieš inkstines (prerenalinės) - sumažėjusi kraujotaka inkstuose dėl dehidratacijos, kraujavimo, šoko ar širdies nepakankamumo; inkstines (parenchiminės) - tiesioginis inkstų audinio pažeidimas dėl vaistų (pvz., nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, antibiotikų), infekcijų, sunkių infekcijų (sepsio) ar toksinų; po inkstines (postrenalinės) - šlapimo takų užsikimšimas dėl akmenų, navikų ar prostatos padidėjimo. Rizikos veiksniams priklauso vyresnis amžius, diabetas, hipertenzija, lėtinė inkstų liga ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir ligos istoriją. Atliekami kraujo tyrimai - kreatinino, šlapalo ir elektrolitų koncentracijos nustatymas; šlapimo tyrimas (gali parodyti baltymų ar kraujo, taip pat inkstų kanalėlių pažeidimo požymius). Inkstų echoskopija padeda įvertinti inkstų dydį, struktūrą ir ar nėra šlapimo takų obstrukcijos. Sunkesniais atvejais gali būti atliekama inkstų biopsija. Kartais taikoma KT ar MRT, kad būtų išsiaiškinta tiksli priežastis.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Pagrindiniai tikslai - atkurti inkstų kraujotaką, pašalinti priežastį ir palaikyti gyvybines funkcijas. Tai gali apimti: skysčių infuzijas dehidratacijos atveju, vaistų, bloginančių inkstų funkciją, vengimą, diuretikų vartojimą skysčių pertekliui šalinti, dializę (hemodializę arba peritoninę dializę) sunkiais atvejais, kai kraujyje kaupiasi toksinai. Gydant pagrindinę ligą (pvz., infekciją, šoką), inkstai dažnai atsigauna per kelias savaites. Svarbu stebėti elektrolitų balansą ir kraujospūdį.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebite: staigų šlapimo kiekio sumažėjimą arba visišką šlapimo nebuvimą; stiprų kojų, kulkšnių ar veido patinimą; nuovargį, sumišimą ar sunkumą kvėpuoti; traukulius; krūtinės skausmą ar dusulį. Taip pat būtina skubi pagalba, jei atsiranda kraujavimo ar infekcijos požymių. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo didesnė tikimybė, kad inkstų funkcija atsistatys.
