Sirolimas
Sirolimas (rapamicinas) yra imunosupresinis vaistas, slopinantis T-limfocitų aktyvaciją ir proliferaciją. Jis dažniausiai vartojamas po organų transplantacijos, kad būtų išvengta atmetimo reakcijos. Terapinis vaisto poveikis stebimas matuojant jo koncentraciją kraujyje.
Funkcija
- Slopina imuninę sistemą, sumažindamas transplantato atmetimo riziką.
- Blokuoja m-TOR baltymo signalinį kelią, stabdo ląstelių dalijimąsi.
Kilmė
- Gaminamas dirbtinai, pradžioje išgautas iš Streptomyces hygroscopicus bakterijos.
- Priklauso makrolidų grupei.
Procedūra
- Kraujo mėginys imamas iš venos, geriausia prieš vartojant dozę (slėnio koncentracija).
- Nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau svarbu nurodyti paskutinės dozės laiką.
- Tyrimas atliekamas skysčių chromatografijos arba imunocheminiu metodu.
Priežastys
- Per didelė vaisto dozė.
- Kepenų funkcijos sutrikimas (lėtina metabolizmą).
- Vaistų sąveika (pvz., ketokonazolas, verapamilis slopina CYP3A4).
- Inkstų nepakankamumas (sumažėjęs klirensas).
Pasekmės
- Padidėjusi nefrotoksiškumo, mielosupresijos, hiperlipidemijos rizika.
- Gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas, padidėjęs jautrumas infekcijoms.
Priežastys
- Nepakankama dozė arba prastas laikymasis dozavimo režimo.
- Sutrikusi absorbcija (pvz., sergant virškinamojo trakto ligomis).
- Vaistų sąveika (pvz., rifampicinas, fenitoinas indukuoja CYP3A4).
- Padidėjęs klirensas (hipermetabolinė būklė).
Pasekmės
- Nepakankamas imunosupresinis poveikis, didėja transplantato atmetimo rizika.
- Gali prireikti koreguoti dozę pagal stebimos koncentracijos rezultatus.
Stebėsena
- Pradėjus gydymą Sirolimu, koncentracija tikrinama kas kelias dienas, vėliau - kas 1-2 mėnesius.
- Įtarus toksiškumą ar atmetimo reakciją.
Gydytojai
- Nefrologas
- Transplantologas
- Kardiologas (kai naudojamas ant vainikinių arterijų stentų)
| Bendra | 4-12 ng/mL (tacrolimuso fone 3-8 ng/mL) |
|---|---|
| Vyrams | 4-12 ng/mL |
| Moterims | 4-12 ng/mL |
