Glomerulonefritas

Glomerulonefritas - tai inkstų glomerulų (kraujo filtrų) uždegimas, kuris gali sutrikdyti organizmo gebėjimą šalinti atliekas ir skysčių perteklių. Laiku neatpažintas jis gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą, todėl svarbu žinoti jo požymius ir kada kreiptis pagalbos.

Glomerulonefritas - tai inkstų glomerulų, smulkių kraujagyslių kamuolėlių, kurie filtruoja kraują ir gamina šlapimą, uždegimas. Uždegimas pažeidžia glomerulų sieneles, todėl pro jas pradeda prasiskverbti kraujo ląstelės ir baltymai. Tai gali pasireikšti ūmiai (staiga, dažnai po infekcijos) arba lėtai progresuojančia forma. Pažeisti inkstai sunkiau šalina atliekas, gali sulaikyti skysčius ir druskas, o laikui bėgant išsivysto inkstų nepakankamumas. Glomerulonefritas gali būti pirminis (tik inkstuose) arba antrinis (dėl sisteminių ligų, pvz., vilkligės ar diabeto).

Dažniausiai pasitaikantys požymiai
  • Šlapimo spalvos pokyčiai (kruvinas, rudos ar kolos spalvos šlapimas)
  • Šlapimas putoja (baltymų buvimo požymis)
  • Patintos akys, veidas, rankos ar kojos (skysčių susilaikymas)
  • Aukštas kraujospūdis
Ūminės formos požymiai
  • Staiga sumažėjęs šlapimo kiekis
  • Karščiavimas, bendras silpnumas
  • Skausmas juosmens srityje
Lėtinės formos požymiai
  • Nuovargis, mieguistumas
  • Mažakraujystė (anemija)
  • Naktinis šlapinimasis
  • Odos niežėjimas, raumenų mėšlungis

Glomerulonefritą dažniausiai sukelia imuninės sistemos reakcija: antikūnai pradeda atakuoti inkstų glomerulus. Tai gali įvykti po infekcijų (ypač streptokokinės gerklės, odos infekcijų), infekcinio endokardito, virusinių ligų (gripo, hepatito, ŽIV). Taip pat riziką didina autoimuninės ligos (vilkligė, IgA nefropatija), vaskulitas ar ilgalaikis tam tikrų vaistų (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kai kurių antibiotikų) vartojimas. Genetinis polinkis, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir amžius taip pat turi reikšmės. Kartais tiksli priežastis lieka nežinoma.

Gydytojas pirmiausia atlieka šlapimo tyrimą - jame ieškoma kraujo ir baltymų (proteinurijos). Kraujo tyrimai rodo kreatinino, karbamido kiekį (inkstų funkciją) bei antikūnų prieš streptokokinę infekciją buvimą. Dažnai skiriamas inkstų ultragarsas, kad būtų įvertintas inkstų dydis ir struktūra. Labai svarbi inkstų biopsija - tai auksinis standartas, kai plona adata paimamas nedidelis inksto audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopu. Biopsija padeda nustatyti tikslią glomerulonefrito formą ir uždegimo aktyvumą. Retai atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas.

Gydymas priklauso nuo glomerulonefrito tipo ir sunkumo. Ūminė forma, sukelta infekcijos, neretai praeina savaime, tačiau skiriami antibiotikai (jei yra bakterinė infekcija), kraujospūdį mažinantys vaistai (AKF inhibitoriai, ARB) ir diuretikai skysčiams šalinti. Lėtiniu atveju taikomi imunosupresantai (kortikosteroidai, ciklofosfamidas, mikofenolatas) - jie slopina uždegiminę imuninę reakciją. Gali būti skiriami plazmaferezė (kraujo plazmos valymas) ir vaistai nuo mažakraujystės. Labai svarbu kontroliuoti kraujospūdį, mažinti druskos bei baltymų kiekį maiste. Pažengusios stadijos ir esant inkstų nepakankamumui, gali prireikti dializės arba inksto transplantacijos.

Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote kruviną šlapimą, staigų patinimą (ypač akiduobių ar kulkšnių), šlapimo kiekio sumažėjimą arba pakilo aukštas kraujospūdis. Taip pat verta apsilankyti, jei po streptokokinės infekcijos (gerklės skausmo, odos pūlelių) jaučiate nuovargį, galvos skausmą ar matote šlapimo spalvos pakitimus. Lėtinė forma gali ilgai neturėti ryškių simptomų, todėl profilaktiniai šlapimo tyrimai (ypač sergant diabetu, hipertenzija) padeda laiku aptikti inkstų pažeidimą. Atsiradus dusuliui, sumišimui ar traukuliams - kvieskite greitąją pagalbą.

Susiję tyrimai su Glomerulonefritas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).