IgM šlapime

Imunoglobulinas M (IgM) šlapime yra baltymas, kurio padidėjęs kiekis gali rodyti inkstų pažeidimą ar infekciją. Šis tyrimas padeda įvertinti organizmo imuninį atsaką ir inkstų filtravimo funkciją.

Funkcija
  • IgM yra pirmasis antikūnas, gaminamas ūminės infekcijos metu.
  • Šlapime atsiranda, kai inkstų glomerulų filtras yra pažeistas, nes normaliai didelės IgM molekulės praeina pro sveikus inkstus.
Kilmė
  • Gaminamas B limfocitų kaulų čiulpuose ir blužnyje.
  • Į šlapimą patenka tik esant inkstų glomerulų pažeidimui (pvz., glomerulonefritas).
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikia pirmojo rytinio šlapimo mėginio (vidurinės srovės).
  • Prieš tyrimą svarbu kruopščiai nusiplauti lytinius organus, kad būtų išvengta užteršimo.
  • Mėginys turi būti pristatytas į laboratoriją per 2 valandas.
Inkstų ligos
  • Glomerulonefritas (ūminis ar lėtinis)
  • Diabetinė nefropatija
  • Amiloidozė
Sisteminės ligos
  • Sisteminė raudonoji vilkligė (SLE)
  • Vaskulitai (pvz., Wegenerio granulomatozė)
  • Monokloninė gamopatija (pvz., Waldenströmo makroglobulinemija)
Infekcijos
  • Ūminės virusinės infekcijos (hepatitas, mononukleozė)
  • Bakterinės infekcijos (endokarditas, sepsis)
Fiziologinės priežastys
  • Normalus radinys, kai nėra inkstų pažeidimo.
  • Gali būti mažesnis dėl amžiaus (senyviems žmonėms natūraliai mažėja IgM gamyba).
Patologinės būklės
  • Imunodeficito būklės (pvz., selektyvus IgM trūkumas, CVID)
  • Lėtinės ligos, slopinančios imunitetą (limfoma, mieloma)
  • Gydymas imunosupresiniais vaistais (kortikosteroidais, chemoterapija)
Įtariant inkstų ligas
  • Pataria atlikti nefrologas ar urologas.
  • Esant proteinurijai, inkstų nepakankamumui, edemoms.
Sisteminių ir autoimuninių ligų diagnostikoje
  • Imunologas ar reumatologas gali rekomenduoti tyrimą įtariant SLE ar vaskulitą.
Bendra Normoje IgM šlapime nustatomas tik nežymiais kiekiais arba visai neaptinkamas. Įprasti atskaitos intervalai: < 0,01 g/l (bendrame šlapime) arba < 1,5 mg/mmol kreatinino.

Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?

Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Simptomai, dėl kurių dažnai skiriamas šis tyrimas
Kraujas išmatose Kraujas šlapime Patinusios kojos Stiprus prakaitavimas

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!