IgM šlapime
Imunoglobulinas M (IgM) šlapime yra baltymas, kurio padidėjęs kiekis gali rodyti inkstų pažeidimą ar infekciją. Šis tyrimas padeda įvertinti organizmo imuninį atsaką ir inkstų filtravimo funkciją.
Funkcija
- IgM yra pirmasis antikūnas, gaminamas ūminės infekcijos metu.
- Šlapime atsiranda, kai inkstų glomerulų filtras yra pažeistas, nes normaliai didelės IgM molekulės praeina pro sveikus inkstus.
Kilmė
- Gaminamas B limfocitų kaulų čiulpuose ir blužnyje.
- Į šlapimą patenka tik esant inkstų glomerulų pažeidimui (pvz., glomerulonefritas).
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikia pirmojo rytinio šlapimo mėginio (vidurinės srovės).
- Prieš tyrimą svarbu kruopščiai nusiplauti lytinius organus, kad būtų išvengta užteršimo.
- Mėginys turi būti pristatytas į laboratoriją per 2 valandas.
Inkstų ligos
- Glomerulonefritas (ūminis ar lėtinis)
- Diabetinė nefropatija
- Amiloidozė
Sisteminės ligos
- Sisteminė raudonoji vilkligė (SLE)
- Vaskulitai (pvz., Wegenerio granulomatozė)
- Monokloninė gamopatija (pvz., Waldenströmo makroglobulinemija)
Infekcijos
- Ūminės virusinės infekcijos (hepatitas, mononukleozė)
- Bakterinės infekcijos (endokarditas, sepsis)
Fiziologinės priežastys
- Normalus radinys, kai nėra inkstų pažeidimo.
- Gali būti mažesnis dėl amžiaus (senyviems žmonėms natūraliai mažėja IgM gamyba).
Patologinės būklės
- Imunodeficito būklės (pvz., selektyvus IgM trūkumas, CVID)
- Lėtinės ligos, slopinančios imunitetą (limfoma, mieloma)
- Gydymas imunosupresiniais vaistais (kortikosteroidais, chemoterapija)
Įtariant inkstų ligas
- Pataria atlikti nefrologas ar urologas.
- Esant proteinurijai, inkstų nepakankamumui, edemoms.
Sisteminių ir autoimuninių ligų diagnostikoje
- Imunologas ar reumatologas gali rekomenduoti tyrimą įtariant SLE ar vaskulitą.
| Bendra | Normoje IgM šlapime nustatomas tik nežymiais kiekiais arba visai neaptinkamas. Įprasti atskaitos intervalai: < 0,01 g/l (bendrame šlapime) arba < 1,5 mg/mmol kreatinino. |
|---|
