Kraujas šlapime
Kraujas šlapime (hematurija) - tai simptomas, kai šlapime matomas kraujas arba jis nustatomas laboratoriškai. Kraujavimas gali būti nežymus, vos pastebimas, arba gausus, keičiantis šlapimo spalvą į raudoną ar rudą. Hematurija nėra savarankiška liga, o ženklas, rodantis galimus šlapimo takų, inkstų ar kitų organų sutrikimus. Svarbu žinoti, kada tai pavojinga ir kaip elgtis.
Kraujas šlapime atsiranda, kai kraujagyslės šlapimo takuose, inkstuose ar šlapimo pūslėje pažeidžiamos ir pradeda kraujuoti. Kraujas gali būti matomas plika akimi (makrohematurija) - šlapimas tampa rausvas, raudonas ar rudas - arba tik mikroskopu (mikrohematurija), kai spalva normali, bet tyrimai rodo kraujo ląsteles. Fiziologiškai ši reakcija rodo uždegimą, infekciją, mechaninį dirginimą (pvz., akmenys) ar rimtesnę ligą, pavyzdžiui, naviką. Pastebėjus kraują šlapime, būtina išsiaiškinti priežastį, nes net nežymus kraujavimas gali slėpti pavojingą būklę.
- Šlapimo takų infekcijos (cistitas, uretritas) - uždegimas dirgina gleivinę ir sukelia kraujavimą.
- Fizinis krūvis - intensyvus sportas (ypač bėgimas) gali sukelti laikiną hematuriją.
- Menstruacinis kraujavimas moterims - kraujas iš makšties gali susimaišyti su šlapimu.
- Kraują skystinančių vaistų vartojimas (varfarinas, aspirinas, naujieji antikoaguliantai).
- Šlapimo pūslės kateterizacija ar kitos procedūros - laikinas kraujavimas dėl traumos.
- Sėklidžių ar prostatos problemos vyrams (prostatitas, prostatos hiperplazija).
- Inkstų ar šlapimtakių akmenys - aštrūs akmenys pažeidžia gleivinę ir sukelia kraujavimą, dažnai su skausmu.
- Glomerulonefritas - inkstų uždegimas, pažeidžiantis kraujagysles; gali lydėti patinimas, padidėjęs kraujospūdis.
- Šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos vėžys - ypač vyresniame amžiuje, dažnai be skausmo.
- Inkstų traumos (stiprus smūgis, kritimas) - gali sukelti vidinį kraujavimą.
- Kraujavimo sutrikimai (hemofilija, trombocitopenija) arba kepenų ligos.
- Autosominė policistinė inkstų liga - paveldima būklė, sukelianti cistas ir kraujavimą.
Jei kraujas šlapime atsirado staiga, bet nėra intensyvaus skausmo, karščiavimo ar kitų nerimą keliančių simptomų, galite imtis šių priemonių: gerkite daugiau vandens (iki 2-3 litrų per dieną) - tai padeda išplauti šlapimo takus ir sumažinti dirginimą; venkite alkoholio, kofeino, aštraus maisto, kurie gali dirginti šlapimo pūslę; ilsėkitės, vengdami sunkaus fizinio krūvio. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, jokiu būdu nekeiskite dozės be gydytojo nurodymo. Svarbu kuo greičiau užsiregistruoti vizitui pas šeimos gydytoją ar urologą - net jei kraujavimas sustojo, priežastį reikia išsiaiškinti. Namuose negalima vartoti vaistų nuo skausmo be konsultacijos, nes jie gali slėpti rimtesnę problemą.
- Gausus kraujavimas, kai šlapime matomi dideli kraujo krešuliai arba šlapimas yra ryškiai raudonas.
- Stiprus pilvo, nugaros ar šono skausmas, kuris neatslūgsta ramybėje.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas - gali rodyti infekciją, pavyzdžiui, pielonefritą.
- Negalėjimas šlapintis arba visiškas šlapimo susilaikymas.
- Traumos poveikis - jei kraujavimas atsirado po smūgio, kritimo ar avarijos.
- Sąmonės drumstumas, alpimas ar kraujospūdžio kritimas - požymiai, kad kraujavimas gali būti didelis.
- Nėštumas - bet koks kraujavimas nėštumo metu reikalauja greitos pagalbos.
- Kraujas šlapime kartu su aukštu kraujospūdžiu, patinimu (kojos, veidas) - gali rodyti inkstų pažeidimą.
