Kraujas šlapime
Kraujas šlapime (hematurija) yra dažnas simptomas, galintis rodyti įvairias šlapimo takų ar inkstų ligas. Tyrimas padeda nustatyti kraujo kiekį šlapime ir įtarti uždegiminius, infekcinius ar onkologinius procesus.
Funkcija
- Kraujo buvimas šlapime rodo patologinį kraujavimą iš šlapimo takų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, šlaplės).
- Gali būti matomas plika akimi (makroskopinė hematurija) arba mikroskopinė (randama tik laboratorijoje).
Kilmė
- Kraujas gali atsirasti dėl infekcijų, akmenų, traumų, navikų, inkstų ligų (pvz., glomerulonefritas) ar kraujavimo sutrikimų.
- Kartais laikina hematurija atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio ar tam tikrų vaistų vartojimo.
Procedūra
- Renkamas rytinis šlapimo mėginys arba atsitiktinis mėginys į sterilų indą.
- Prieš mėginio paėmimą rekomenduojama atlikti lytinių organų higieną, kad būtų išvengta užteršimo.
- Mėginys tiriamas šlapimo juostele (kokybinis testas) arba mikroskopiškai (eritrocitų skaičiavimas).
Infekciniai ir uždegiminiai
- Šlapimo takų infekcija (cistitas, pielonefritas) - dažniausia priežastis, ypač moterims.
- Glomerulonefritas - inkstų glomerulų uždegimas, sukeliantis mikroskopinę hematuriją.
Mechaniniai ir navikiniai
- Šlapimo akmenys (nefrolitiazė) - gali pažeisti gleivinę ir sukelti kraujavimą.
- Šlapimo pūslės ar inkstų navikai (gerybiniai ar piktybiniai) - ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kitos priežastys
- Trauma ar kateterizacija.
- Kraujavimo sutrikimai (pvz., hemofilija, antikoaguliantų vartojimas).
- Gausus fizinis krūvis (maratono bėgimas) - laikina hematurija.
Gydytojo specialybė
- Šeimos gydytojas - pirminei diagnostikai esant nusiskundimams (dažnas šlapinimasis, skausmas, kraujas šlapime).
- Urologas ar nefrologas - išsamesniam ištyrimui, jei hematurija išlieka ar įtariama rimtesnė liga.
Klinikinės situacijos
- Įtarus šlapimo takų infekciją ar akmenligę.
- Periodiniai patikrinimai pacientams, vartojantiems antikoaguliantus.
- Stebint inkstų ligų (pvz., glomerulonefrito) eigą.
