Cistitas
Cistitas, dar vadinamas šlapimo pūslės uždegimu, yra viena dažniausių šlapimo takų infekcijų, ypač tarp moterų. Ši būklė sukelia diskomfortą, skausmą ir gali komplikuotis, jei laiku negydoma. Laiku atpažinti simptomai ir tinkamas gydymas padeda išvengti sunkesnių sveikatos problemų.
Cistitas - tai šlapimo pūslės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterijų, kurios patenka į šlapimo takus per šlaplę. Nors uždegimas gali būti ir neinfekcinės kilmės (dėl cheminių dirgiklių, spindulinės terapijos ar vaistų), daugeliu atvejų jį sukelia bakterijos, ypač Escherichia coli. Sergant cistitu, šlapimo pūslės sienelė sudirgusi, paburkusi, todėl atsiranda būdingi simptomai. Negydomas cistitas gali plisti į inkstus (pielonefritas) ir sukelti rimtų komplikacijų.
- Dažnas ir skubus noras šlapintis, net kai šlapimo kiekis mažas.
- Degantis arba aštrus skausmas šlapinantis (dizurija).
- Nedidelis kiekis drumsto, kartais nemalonaus kvapo šlapimo.
- Kruvinas šlapimas (hematurija) - matomas kraujas arba šlapimas tampa rausvas.
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje, stuburo srityje arba šonuose.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas - tai gali rodyti infekcijos plitimą į inkstus.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
Dažniausia cistito priežastis - bakterinė infekcija, kai žarnyno bakterijos (dažniausiai E. coli) patenka į šlapimo takus. Moterims rizika didesnė dėl trumpos šlaplės. Kiti rizikos veiksniai: lytinis aktyvumas, naudojant spermacidus ar diafragmas; nėštumas; diabetas; sumažėjęs imunitetas; šlapimo pūslės kateterizavimas; amžius (vyresni žmonės); šlapimo takų struktūriniai pakitimai. Retesnės priežastys - cheminiai dirgikliai (muilai, dezodorantai), tam tikri vaistai ar radiacija.
Diagnozė pradedama nuo anamnezės ir simptomų vertinimo. Gydytojas gali paskirti šlapimo tyrimą (šlapimo juostelė), kuris parodo leukocitus, nitritus ir kraują. Jei įtariama komplikuota infekcija arba gydymas neveiksmingas, atliekamas šlapimo pasėlis su antibiograma, kad būtų nustatytas konkretus sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams. Kartais prireikia vaizdinių tyrimų - echoskopijos ar kompiuterinės tomografijos, ypač jei įtariami šlapimo takų akmenys ar anatominiai pakitimai. Moterims, kurioms pasikartoja cistitas, gali būti rekomenduojama ginekologo apžiūra.
Nekomplikuoto bakterinio cistito gydymas apima trumpą antibiotikų kursą (3-5 dienos). Dažniausiai skiriami nitrofurantoinas, trimetoprimas-sulfametoksazolas arba fosfomicinas. Gydymo metu svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išplautos bakterijos. Simptomams palengvinti gali būti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) arba urologiniai analgetikai (fenazopiridinas). Sunkiais atvejais (karščiavimas, inkstų pažeidimas) gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninių antibiotikų. Svarbu baigti visą gydymo kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kad būtų išvengta atkryčio.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba urologą, jei pastebėjote cistitui būdingus simptomus, ypač jei jie pasireiškia pirmą kartą arba trunka ilgiau nei dvi dienas. Skubios pagalbos reikia, kai: šlapime matomas kraujas (hematurija); atsiranda aukštas karščiavimas, šaltkrėtis ar pykinimas; jaučiamas stiprus skausmas apatinėje nugaros dalyje ar šonuose; esate nėščia, sergate diabetu, turite inkstų ligų ar nusilpusį imunitetą; vyrams - bet koks šlapimo takų infekcijos simptomas reikalauja gydytojo įvertinimo. Negydomas cistitas gali sukelti inkstų infekciją ir sepsį.
