Šlapimo pūslės vėžys
Šlapimo pūslės vėžys - vienas dažniausių urologinių piktybinių susirgimų, prasidedantis šlapimo pūslės gleivinėje. Laiku diagnozavus, gydymo galimybės yra geros, o ankstyvas kreipimasis į gydytoją gali išgelbėti gyvybę. Ši liga dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, tačiau gali paveikti bet kurį žmogų.
Šlapimo pūslės vėžys atsiranda, kai šlapimo pūslės gleivinės ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis. Dažniausiai pažeidžiamas šlapimo pūslės vidinis sluoksnis (urotelis). Liga gali progresuoti ir įsiskverbti į gilesnius pūslės sienelės sluoksnius, aplinkinius audinius, limfmazgius ar net kitus organus. Ankstyvosiose stadijose vėžys dažnai būna paviršinis, todėl jį lengviau gydyti.
- Kraujas šlapime (hematurija) - dažniausias simptomas, gali būti matomas plika akimi arba mikroskopiškai.
- Dažnas ir skubus šlapinimasis, net jei šlapimo kiekis mažas.
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis.
- Pilvo apačios ar nugaros skausmas.
- Svorio kritimas ir apetito stoka.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Dubens srities skausmas, kuris gali plisti į kojas.
- Šlapimo nelaikymas arba sunkumas šlapintis.
Tiksli šlapimo pūslės vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau yra nustatyti keli rizikos veiksniai. Pagrindinis - rūkymas, kuris susijęs su maždaug puse visų atvejų. Kiti veiksniai: ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms (pavyzdžiui, aromatiniams aminams, dažams, gumos pramonėje), lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, amžius (dažniau serga vyresni nei 55 m. žmonės) ir lytis (vyrams rizika didesnė). Taip pat svarbi genetinė predispozicija.
Diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas (bendras ir citologinis) bei ultragarsinis tyrimas. Tiksliausias metodas - cistoskopija, kai į šlapimo pūslę pro šlaplę įvedamas plonas vamzdelis su kamera. Aptikus įtartinų pakitimų, imama biopsija histologiniam ištyrimui. Norint įvertinti ligos išplitimą, dažnai skiriama kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Gydymo būdas priklauso nuo vėžio stadijos, agresyvumo ir bendros paciento sveikatos. Ankstyvos stadijos paviršiniam vėžiui dažnai pakanka endoskopinės rezekcijos (TURBT) - procedūros, kurios metu pašalinamas navikas per šlaplę. Esant didesnei rizikai, gali būti skiriama intravesikinė chemoterapija ar imunoterapija (BCG). Invaziniam vėžiui gydyti taikoma radikali cistektomija (pūslės pašalinimas), spindulinė terapija ir sisteminė chemoterapija. Naujesni gydymo metodai apima imunoterapiją (PD-1/PD-L1 inhibitorius) ir tikslinę terapiją.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite kraujo šlapime - net jei jis atsiranda tik vieną kartą. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei jaučiate nuolatinį skausmą ar diskomfortą šlapinantis, dažną šlapinimąsi be aiškios priežasties ar nežinomą svorio kritimą. Šie simptomai nebūtinai rodo vėžį, tačiau laiku atlikus tyrimus galima atmesti arba anksti nustatyti ligą.
