Uroflowmetrija
Uroflowmetrija yra neinvazinis urologinis tyrimas, kurio metu matuojamas šlapimo srauto greitis ir tūris. Šis tyrimas padeda įvertinti apatinės šlapimo takų dalies funkciją ir nustatyti galimus šlapinimosi sutrikimus.
- Uroflowmetrija matuoja šlapimo srauto greitį (ml/s) ir šlapimo tūrį (ml) natūralaus šlapinimosi metu.
- Rezultatas pateikiamas kaip grafikas, vadinamas uroflowmetrijos kreive, kuri atspindi šlapimo pūslės ir šlaplės funkciją.
- Padeda diagnozuoti šlapimo takų obstrukciją, pvz., dėl gerybinės prostatos hiperplazijos, šlaplės susiaurėjimo ar šlapimo pūslės kaklelio obstrukcijos.
- Leidžia įvertinti šlapimo pūslės raumens (detrusoriaus) susitraukimo gebą ir šlapinimosi efektyvumą.
- Prieš tyrimą rekomenduojama gerti vandenį, kad šlapimo pūslė būtų pilna, bet nelaikyti šlapimo ilgiau nei 2-3 valandas.
- Pacientas šlapinasi į specialų prietaisą (uroflowmetrą), kuris registruoja srauto greitį ir tūrį.
- Tyrimas trunka tiek, kiek trunka įprastas šlapinimasis, ir yra visiškai neskausmingas.
- Gydytojas įvertina kreivės formą, maksimalų srauto greitį (Qmax), vidutinį srauto greitį ir šlapimo tūrį.
- Žemas maksimalus srautas (Qmax < 10-15 ml/s) gali rodyti šlaplės obstrukciją, prostatos padidėjimą ar šlaplės susiaurėjimą.
- Plokščia arba lėtai kylanti kreivė būdinga obstrukciniam šlapinimuisi.
- Kreivė su keliais pikai gali reikšti šlapimo pūslės raumens silpnumą arba stenozę.
- Gali atsirasti dėl neurologinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė.
- Normalus Qmax vyrams 15-30 ml/s, moterims 20-35 ml/s, priklausomai nuo amžiaus ir šlapimo tūrio.
- Normaliai kreivei būdinga varpelio forma: greitas pradžios kilimas, vėliau lėtas mažėjimas.
- Lėtas šlapinimasis, silpna srovė, pertraukiamas šlapinimasis, šlapimo lašėjimas po šlapinimosi.
- Dažnas naktinis šlapinimasis, skubus noras šlapintis, sunkumas pradėti šlapintis.
- Urologas - pagrindinis specialistas, skiriantis ir interpretuojantis uroflowmetriją.
- Šeimos gydytojas - gali nukreipti, jei įtariami prostatos ar šlapimo takų sutrikimai.
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
4Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!