Prostatos hiperplazija
Prostatos hiperplazija, dar vadinama gėrybine prostatos hiperplazija, yra gerybinis prostatos liaukos padidėjimas, dažnai pasitaikantis vyresniems nei 50 metų vyrams. Nors tai nėra vėžys, ši būklė gali sukelti nemalonių šlapinimosi sutrikimų ir paveikti gyvenimo kokybę. Laiku atpažinus simptomus ir kreipusis į gydytoją, galima efektyviai valdyti ligą.
Prostatos hiperplazija - tai gerybinis prostatos liaukos, esančios žemiau šlapimo pūslės, audinių išvešėjimas. Ši liauka vyrams gamina skystį, kuris sudaro dalį spermos. Kai ji padidėja, ji gali spausti šlaplę ir trukdyti šlapimo tekėjimui. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka su amžiumi susiję hormonų pokyčiai, ypač testosterono ir dihidrotestosterono lygio svyravimai. Padidėjimas gali būti palaipsnis, o simptomai dažnai vystosi lėtai.
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį (naktinė pollakiurija)
- Silpnas šlapimo srautas arba sunkumas pradėti šlapintis
- Šlapimo susilaikymo jausmas - jausmas, kad šlapimo pūslė nėra pilnai ištuštinta
- Skausmas arba diskomfortas šlapinantis
- Priverstinis noras šlapintis (šlapimo nelaikymas)
- Visiškas šlapimo susilaikymas (negalėjimas ištuštinti šlapimo pūslės)
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Šlapimo takų infekcijos dėl neužbaigto tuštinimo
- Akmenys šlapimo pūslėje
Tikslios prostatos hiperplazijos priežastys nėra žinomos, tačiau pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius ir hormoniniai pokyčiai. Vyresniame amžiuje prostatos ląstelės tampa jautresnės dihidrotestosteronui - hormonui, kuris skatina ląstelių augimą. Kiti veiksniai: šeiminė anamnezė (jei artimi giminaičiai sirgo), nutukimas, fizinis neaktyvumas, diabetas ir širdies ligos. Tam tikri vaistai (pvz., antihistamininiai, antidepresantai) gali pabloginti simptomus.
Diagnozuojant prostatos hiperplaziją, gydytojas pradeda nuo paciento simptomų vertinimo ir fizinio ištyrimo, įskaitant digitorektalinį tyrimą (tiesiosios žarnos apčiuopimas). Dažnai naudojami šie tyrimai: PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas, kuris padeda atmesti prostatos vėžį; šlapimo tyrimas (šlapimo analizė); šlapimo srauto matavimas (uroflowmetrija); šlapimo pūslės echoskopija po šlapinimosi siekiant įvertinti liekamąjį šlapimą. Jei abejojama dėl vėžio, gali būti atliekama prostatos biopsija.
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvesniais atvejais pakanka gyvenimo būdo pokyčių: mažinti skysčių vartojimą prieš miegą, vengti kofeino ir alkoholio, reguliariai sportuoti. Medikamentinis gydymas apima alfa adrenoblokatorius (pvz., tamsulozinas), kurie atpalaiduoja prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis, ir 5-alfa reduktazės inhibitorius (pvz., finasteridas), kurie mažina prostatos dydį. Chirurginiai metodai (pvz., transuretrinė prostatos rezekcija - TURP) taikomi, kai simptomai yra sunkūs arba medikamentai nepadeda. Taip pat naudojamos minimaliai invazinės procedūros, pvz., lazerinė vaporizacija ar prostatos arterijų embolizacija.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei šlapinimosi simptomai pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, pablogina miegą arba sukelia diskomfortą. Skubios pagalbos reikalauja: visiškas šlapimo susilaikymas (negalėjimas ištuštinti šlapimo pūslės), kraujas šlapime, stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba karščiavimas, kuris gali rodyti šlapimo takų infekciją. Laiku nustatyta prostatos hiperplazija yra lengvai valdoma ir retai sukelia rimtų komplikacijų.
