PSA laisvas
PSA laisvas (laisvasis prostatos specifinis antigenas) yra kraujo tyrimas, padedantis įvertinti prostatos būklę. Jis dažnai atliekamas kartu su bendru PSA, siekiant atskirti gerybinius prostatos pakitimus nuo piktybinių. Tyrimas ypač naudingas, kai bendro PSA reikšmė yra ribinėje zonoje.
Funkcija
- PSA laisvas yra prostatos specifinio antigeno forma, kuri nėra prisijungusi prie kraujo baltymų. Jo koncentracija kraujyje leidžia įvertinti prostatos audinio pobūdį - kuo mažesnė laisvosios frakcijos dalis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė.
- Šis rodiklis naudojamas prostatos vėžio diagnostikoje, ypač kai bendras PSA padidėjęs, tačiau nėra aišku, ar tai dėl gerybinės hiperplazijos, ar dėl vėžio.
Kilmė
- PSA (prostatos specifinis antigenas) gaminamas prostatos liaukų epitelyje ir išskiriamas į kraują. Dalis jo cirkuliuoja laisva forma (laisvas PSA), kita dalis prisijungusi prie baltymų (bendras PSA).
- Laisvo PSA lygis natūraliai kinta su amžiumi ir gali būti veikiamas įvairių prostatos ligų.
Procedūra
- Tyrimui atlikti kraujas imamas iš venos, paprastai ryte nevalgius. Rekomenduojama nevalgyti riebaus maisto 8-12 valandų prieš tyrimą.
- Siekiant išvengti klaidingai padidėjusių rezultatų, prieš 2-3 dienas reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, prostatos masažo, intensyvaus važiavimo dviračiu ar kitų veiksnių, galinčių dirginti prostatą.
- Jei pacientui buvo atlikta prostatos biopsija ar kitas instrumentinis tyrimas, PSA tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus ne mažiau kaip 6 savaitėms.
Priežastys
- Gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjusi prostata) - dažniausia laisvo PSA padidėjimo priežastis, nes didesnis prostatinis audinys gamina daugiau antigeno.
- Ūminis ar lėtinis prostatitas - uždegimas gali laikinai padidinti abi PSA frakcijas, įskaitant laisvą.
- Po prostatos biopsijos ar transuretrinės prostatos rezekcijos - laikinas padidėjimas dėl audinių traumos.
- Ejakuliacija per 2-3 dienas iki tyrimo - gali padidinti laisvą PSA.
Priežastys
- Prostatos vėžys - piktybiniai navikai dažnai gamina daugiau prisijungusio PSA, todėl laisvosios frakcijos dalis mažėja. Mažesnis nei 10 % laisvo PSA nuo bendro PSA rodo didesnę vėžio riziką.
- Vyresnis amžius - su amžiumi laisvo PSA procentas gali natūraliai mažėti, tačiau jis vis tiek išlieka diagnostiniu rodikliu.
- Hormoninė terapija (pvz., androgenų slopinimas) - gali sumažinti abiejų PSA frakcijų gamybą, tačiau laisvas PSA mažėja proporcingai.
Indikacijos
- Įtariant prostatos vėžį, kai bendras PSA yra ribinėje zonoje (4-10 ng/mL).
- Stebint gerybinės prostatos hiperplazijos eigą ir vertinant gydymo efektyvumą.
- Atliekant išsamesnį prostatos tyrimą kartu su digitaliniu tiesiosios žarnos tyrimu ir ultragarsu.
- Kontrolė po prostatos vėžio gydymo (rekomenduojama urologo ar onkologo).
| Bendra | 0.2 - 0.4 ng/mL (absoliuti laisvo PSA koncentracija). Dažniau vertinamas laisvo PSA procentas nuo bendro PSA: >25 % - gerybiniai pakitimai, 10-25 % - neaiški zona, <10 % - įtariamas piktybinis procesas. |
|---|---|
| Vyrams | Absoliuti norma vyrams: 0.2-0.4 ng/mL. Procentinė norma: >25 % laisvo PSA nuo bendro PSA laikoma gerybine. |
