Prostatitas
Prostatitas yra uždegiminė prostatos liaukos liga, kuri gali pasireikšti ūmiai arba lėtai. Tai dažna urologinė problema, sukelianti skausmą, šlapinimosi sutrikimus ir reikalaujanti savalaikės diagnozės bei gydymo.
Prostatitas yra prostatos liaukos uždegimas. Prostata yra riešuto dydžio liauka, esanti po šlapimo pūsle priešais tiesiąją žarną. Ji gamina skystį, kuris yra spermos dalis. Uždegimas gali būti sukeltas bakterijų ar kitų veiksnių ir gali pažeisti ne tik prostatą, bet ir aplinkinius audinius, pavyzdžiui, šlapimo pūslę ar sėklines pūsleles. Liga skirstoma į ūminį bakterinį, lėtinį bakterinį, lėtinį nebakterinį (lėtinį dubens skausmo sindromą) ir besimptomį uždegiminį prostatitą.
- Staigus aukštas karščiavimas ir šaltkrėtis
- Stiprus skausmas tarpvietėje, apatinėje nugaros dalyje, kirkšnyje ar lytiniuose organuose
- Dažnas, skausmingas arba apsunkintas šlapinimasis
- Šlapimo susilaikymas (negalėjimas šlapintis)
- Bendras silpnumas ir negalavimas
- Periodiškas arba nuolatinis dubens skausmas (trunka ilgiau nei 3 mėnesius)
- Šlapinimosi dažnis, ypač naktį
- Skausmas ar deginimas šlapinantis
- Sumažėjęs šlapimo srautas
- Ejakuliacijos skausmas
- Psichologinis diskomfortas, nerimas dėl simptomų
Pagrindinė ūminio ir lėtinio bakterinio prostatito priežastis yra bakterinė infekcija. Dažniausiai sukėlėjai yra Escherichia coli, Klebsiella, Proteus ar Enterococcus. Infekcija gali patekti į prostatą per šlaplę arba krauju. Lėtinis nebakterinis prostatitas (lėtinis dubens skausmo sindromas) neturi aiškios infekcinės priežasties; manoma, kad jį sukelia uždegiminiai, neurologiniai ar raumenų sutrikimai. Rizikos veiksniai: amžius (dažniau vidutinio amžiaus vyrams), šlapimo takų infekcijos, šlaplės kateterizacija, prostatos biopsija, lytiniu keliu plintančios infekcijos, sumažėjęs imunitetas, stresas, anatominiai šlapimo takų ypatumai.
Diagnozė pradedama išsamiu pokalbiu apie simptomus ir fiziniu ištyrimu, įskaitant digitinį tiesiosios žarnos tyrimą (DRE), kurio metu gydytojas įvertina prostatos dydį, formą, konsistenciją ir jautrumą. Atliekami šlapimo tyrimai (bendras, pasėlis) ir kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai, PSA - prostatos specifinis antigenas). Esant ūmiam prostatitui, PSA gali būti laikinai padidėjęs. Kartais skiriamas prostatos ultragarsas (transrektalinis echoskopija), šlapimo srauto tyrimas (uroflowmetrija) arba cistoskopija. Lėtinio prostatito atveju gali būti atliekamas prostatos sekreto tyrimas, gautas po prostatos masažo.
Ūminis bakterinis prostatitas gydomas antibiotikais (dažniausiai fluorochinoliais, pakankamai ilgą kursą - 4-6 savaites), kartais reikia hospitalizacijos ir intraveninio gydymo. Simptomai palengvinami priešuždegiminiais vaistais, skausmą malšinančiais preparatais, alfa adrenoblokatoriais (gerina šlapinimąsi). Lėtinio bakterinio prostatito gydymas taip pat apima ilgalaikius antibiotikus (6-12 savaičių). Lėtiniam dubens skausmo sindromui gydyti taikoma simptominė terapija: alfa blokatoriai, priešuždegiminiai vaistai, prostatos masažas, fizioterapija, psichoterapija. Visais atvejais rekomenduojama gerti daug skysčių, vengti kofeino ir aštraus maisto. Esant komplikacijoms (prostatos abscesui, šlapimo susilaikymui), gali prireikti chirurginės intervencijos.
Nedelsiant kreipkitės į urologą arba šeimos gydytoją, jei pasireiškia ūmus skausmas tarpvietėje, aukštas karščiavimas, šaltkrėtis, negalėjimas šlapintis arba šlapime matomas kraujas. Lėtinius simptomus (ilgiau nei kelias savaites trunkantį dubens skausmą, dažną šlapinimąsi, skausmą ejakuliacijos metu) taip pat būtina įvertinti specialistui. Savalaikė diagnozė padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip prostatos abscesas, sepsis ar lėtinio skausmo sindromas.
