Ūmus bakterinis prostatitas
Ūmus bakterinis prostatitas - tai staiga prasidedanti priešinės liaukos infekcija, kurią sukelia bakterijos. Dažniausiai ją lydi stiprus karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas tarpvietėje ir šlapinimosi problemos. Ši būklė laikoma skubios medicininės pagalbos reikalaujančia, nes laiku negydant gali išsivystyti sepsis arba pūlinys.
Ūmus bakterinis prostatitas - tai ūminė priešinės liaukos uždegiminė liga, kurią sukelia bakterinė infekcija. Paprastai bakterijos į prostatą patenka per šlaplę, rečiau - per kraują ar limfą. Uždegimas sukelia liaukos paburkimą, pūlingą išskyrą ir stiprų skausmą. Gali būti pažeisti ir aplinkiniai organai, pavyzdžiui, šlapimo pūslė ar sėklidės. Liga dažniausiai pasireiškia vyrams nuo 30 iki 50 metų, bet gali sirgti ir jaunesni ar vyresni.
- Staigus karščiavimas (dažnai >38°C) ir šaltkrėtis
- Skausmas arba spaudimas tarpvietėje, išangėje, apatinėje nugaros dalyje
- Dažnas, skausmingas arba staigus šlapinimasis
- Šlapimo susilaikymas arba silpna srovė
- Skausminga ejakuliacija ir kraujas spermoje
- Bendras silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmas
- Šlapimo susilaikymas (negalėjimas išsituštinti)
- Pūlinio (absceso) susidarymas prostatoje
- Infekcijos plitimas į kraują (sepsis) - šokas, sumišimas
Dažniausiai ūminį bakterinį prostatitą sukelia žarnyno lazdelių grupės bakterijos (Ezcherichia coli, Klebsiella, Proteus) arba kiti mikroorganizmai. Infekcija gali išsivystyti po šlapimo takų infekcijos, po kateterizavimo, po lytiniu keliu plintančių ligų arba po prostatos biopsijos. Rizikos veiksniai: amžius (30-50 m.), susilpnėjęs imunitetas, lėtinis vidurių užkietėjimas, ilgai sėdimas darbas, dažnas kateterių naudojimas, nesaugūs lytiniai santykiai.
Diagnozė nustatoma pagal simptomus, kraujo tyrimus (padidėjęs leukocitų kiekis, C reaktyvinio baltymo padidėjimas, prostatos specifinio antigeno padidėjimas) ir šlapimo tyrimą (bakteriologinis pasėlis). Atliekamas skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas - prostata būna padidėjusi, jautri ir karšta. Gali būti atliekamas prostatos masažas, tačiau ūminės fazės metu jo dažnai vengiama dėl sepsio rizikos. Transrektalinis ultragarsas padeda įvertinti pūlinius. Jei infekcija kyla iš šlapimo takų, gali būti atliekama cistoskopija arba MRT.
Ūminio bakterinio prostatito gydymas grindžiamas antibiotikais, kurie skiriami pagal jautrumo tyrimą. Dažniausiai taikomi fluorokvinolonai, cefalosporinai arba trimetoprimas-sulfametoksazolas. Antibiotikų kursas trunka 4-6 savaites. Esant stipriam skausmui, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas). Karščiavimą mažina paracetamolis. Jei išsivysto šlapimo susilaikymas, laikinai įvedamas šlapimo kateteris. Pūlinio atveju reikalingas chirurginis drenavimas. Gydymo metu patariama daug gerti, ilsėtis, vengti alkoholio ir aštrių maisto produktų. Po ūmios fazės gali būti rekomenduojamos fizioterapijos procedūros.
Kreiptis reikia nedelsiant, jei jaučiate staigų karščiavimą su skausmu tarpvietėje, apatinėje nugaros dalyje arba šlapinimosi metu. Ypatingai skubiai vertinkite, jei negalite išsituštinti (šlapimo susilaikymas), matote kraują šlapime ar spermoje, jaučiate stiprų silpnumą, sumišimą ar drebėjimą - tai gali būti sepsio požymiai. Nedelskite - kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė.
