Gerybinė prostatos hiperplazija
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) - tai gerybinis prostatos liaukos padidėjimas, kuris labai dažnai pasireiškia vyrams po 40-50 metų. Nors tai nėra vėžys, auganti prostata gali suspausti šlaplę ir sukelti nemalonius šlapinimosi sutrikimus, darančius įtaką gyvenimo kokybei. Laiku kreipusis į gydytoją, šią būklę galima efektyviai valdyti tiek vaistais, tiek kitais gydymo metodais.
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) - tai ne vėžinis prostatos liaukos padidėjimas, atsirandantis dėl ląstelių dauginimosi periferinėje ir pereinamojoje prostatos zonoje. Didėjanti prostata palaipsniui spaudžia šlaplę, kertančią pro liauką, ir riboja šlapimo tekėjimą iš šlapimo pūslės. Dėl to gali išsivystyti įvairūs šlapinimosi simptomai, tokie kaip silpna šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis naktį (nikturija) arba sunkumai pradedant šlapintis. GPH yra viena dažniausių urologinių problemų vyresnio amžiaus vyrams - iki 60 metų amžiaus simptomai pasireiškia maždaug pusei vyrų, o sulaukus 80 metų - net 90 proc.
- Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį (2 ir daugiau kartų per naktį)
- Sunkumas pradėti šlapintis (delsti, laukti)
- Silpna arba pertraukiama šlapimo srovė
- Pojūtis, kad šlapimo pūslė nėra pilnai ištuštinta
- Skubus, staigus noras šlapintis, kurio sunku atidėti
- Šlapimo lašėjimas po šlapinimosi
- Dažnas šlapinimasis dieną (kartais kas 1-2 valandas)
- Privalomas pabudimas naktį dėl šlapinimosi
- Visiškas šlapimo susilaikymas (negalėjimas ištuštinti šlapimo pūslės)
- Šlapimo takų infekcijos dėl nepilno ištuštinimo
- Kraujo atsiradimas šlapime (hematurija)
- Akmenų susidarymas šlapimo pūslėje
Tiksli GPH priežastis nėra visiškai aiški, tačiau pagrindiniu veiksniu laikomi su amžiumi susiję hormonų pokyčiai: didėjantis prolaktino ir testosterono santykis, taip pat didesnis dihidrotestosterono (DHT) - aktyvaus testosterono metabolito - poveikis prostatai. Pagrindiniai rizikos veiksniai: amžius (po 40 metų), šeiminė anamnezė (jei tėvas ar brolis turėjo GPH), nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, diabetas, aukštas kraujospūdis, taip pat tam tikrų vaistų (pvz., anticholinerginių) vartojimas. Priešingai populiariems mitams, GPH nėra susijusi su lytiniu aktyvumu ar prostitucija.
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir keliais tyrimais. Pirmiausia gydytojas atlieka skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą (DRE), kad įvertintų prostatos dydį, konsistenciją ir simetriją. Kraujo tyrimas prostatos specifiniam antigenui (PSA) padeda atskirti GPH nuo prostatos vėžio - padidėjęs PSA būdingas abiem būklėms, todėl dažnai reikalingi papildomi tyrimai. Šlapimo tėkmės tyrimas (uroflowmetrija) parodo srovės stiprumą ir tūrį. Jei reikia, atliekamas ultragarsas (transrektalinis arba per pilvo sieną) - jis tiksliai įvertina prostatos dydį ir šlapimo pūslės sienelės storį. Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojama cistoskopija arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Gydymo taktika parenkama pagal simptomų sunkumą ir paciento pageidavimus. Lengvais atvejais pakanka gyvensenos pokyčių: mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, nepersistengti su skysčiais prieš miegą, atlikti šlapimo pūslės treniravimo pratimus. Esant vidutinio sunkumo simptomams, skiriami vaistai: alfa blokatoriai (pvz., tamsulozinas) atpalaiduoja prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis, o 5-alfa reduktazės inhibitoriai (pvz., finasteridas) mažina prostatos dydį. Derinant abu vaistus efektas dažnai būna geresnis. Sunkiais atvejais, kai vaistai nebeveikia ar išsivysto komplikacijos (pvz., šlapimo susilaikymas), gali būti atliekama chirurgija: transuretrinė prostatos rezekcija (TURP) arba lazerinė vaporizacija (pvz., HoLEP). Procedūros atliekamos per šlaplę, be išorinių pjūvių, ir greitai palengvina simptomus.
Nedelsdami kreipkitės į urologą, jei: negalite ištuštinti šlapimo pūslės (ūmus šlapimo susilaikymas), šlapime matote kraujo (hematurija), jaučiate aštrius skausmus apatinėje pilvo dalyje ar tarpvietėje, pastebite šaltkrėtį ir karščiavimą (gali rodyti šlapimo takų infekciją). Taip pat verta apsilankyti pas gydytoją, jei šlapinimosi simptomai (dažnas naktinis šlapinimasis, silpna srovė, šlapimo lašėjimas) ima trukdyti kasdienei veiklai, miegui arba sukelia diskomfortą - kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
