Inkstų vėžys
Inkstų vėžys yra piktybinis navikas, atsirandantis iš inkstų ląstelių ir dažniausiai besivystantis kaip inkstų ląstelių karcinoma. Ši liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus. Ankstyva diagnostika ir gydymas žymiai pagerina prognozę.
Inkstų vėžys - tai piktybinis navikas, kylantis iš inkstų audinio. Dažniausia forma yra inkstų ląstelių karcinoma (apie 90 % atvejų), kuri susidaro inkstų kanalėlių epitelyje. Rečiau pasitaiko pereinamųjų ląstelių karcinoma (randama inkstų dubenėlyje) ir Vilmso navikas (dažniausiai vaikams). Vėžinės ląstelės gali plisti į aplinkinius audinius, limfmazgius ir tolimus organus - pirmiausia į plaučius, kaulus, kepenis ar smegenis. Liga dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje (po 65 metų), nors gali pasireikšti ir jaunesniems.
- Kraujas šlapime (hematurija) - matomas arba mikroskopinis
- Pilvo arba šono skausmas, dažniausiai vienpusis
- Apmušamo pojūtis arba gumbas pilve
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Nuovargis ir silpnumas
- Periodiškai pakilusi kūno temperatūra be aiškios priežasties
- Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
- Apetito stoka ir pykinimas
Tiksli inkstų vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas rizikos veiksnių: rūkymas (padidina riziką 50 %), nutukimas, aukštas kraujospūdis, lėtinė inkstų liga (ypač ilgalaikė dializė), paveldimos ligos (pvz., von Hippel-Lindau sindromas, paveldima papiliarinė inkstų karcinoma), ilgalaikis kontaktas su tam tikrais cheminiais junginiais (asbestu, kadmiu, benzenu). Vyrams inkstų vėžys diagnozuojamas dažniau nei moterims.
Įtariant inkstų vėžį atliekama: pilvo echoskopija (ultragarsas) - pirmas tyrimas, dažnai nustatantis naviką; kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu - išsamiai parodo naviko dydį, išplitimą ir kraujotaką; magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - jei kontrastas negalimas dėl inkstų nepakankamumo; šlapimo tyrimas - dėl kraujo ar vėžinių ląstelių; inkstų biopsija (plona adata) - patvirtina diagnozę histologiškai; kartais atliekama angiografija ar PET-KT siekiant įvertinti metastazes.
Gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, paciento bendros sveikatos ir naviko ypatybių. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis - radikali nefrektomija (pašalinamas visas inkstas) arba dalinė nefrektomija (šalinama tik naviko dalis). Jei operacija negalima arba vėžys yra išplitęs, taikoma tikslinė terapija (pvz., sunitinibas, pazopanibas), imunoterapija (pvz., nivolumabas, pembrolizumabas), radioterapija (simptomams mažinti), embolizacija arba abliacija (naviko sunaikinimas karščiu ar šalčiu). Pažengusiais atvejais dažnai derinami keli gydymo metodai.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba urologą, jei pastebite kraują šlapime (net jei tai buvo tik vieną kartą), jaučiate nuolatinį ar periodinį skausmą šone arba pilve, apčiuopiate gumbą pilve, nepaaiškinamai krinta svoris, atsiranda nuovargis ar nuolat pakilusi temperatūra. Šie simptomai gali rodyti inkstų vėžį, bet taip pat gali būti kitų ligų požymiai - būtina medicininė konsultacija.
