Imunohistochemijos panelės
Imunohistochemijos panelės - tai histologinio tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti specifinių baltymų ekspresiją audinių ląstelėse. Šis tyrimas dažniausiai taikomas onkologijoje, siekiant klasifikuoti navikus, parinkti tikslinę terapiją ir prognozuoti ligos eigą.
Funkcija
- Audinių ląstelių baltymų (pvz., receptorių, antigenų) kokybinis ir pusiau kiekybinis nustatymas.
- Navikų fenotipo, kilmės ir piktybiškumo laipsnio vertinimas.
- Prognostinių ir predikcinių žymenų identifikavimas (pvz., ER, PR, HER2, Ki-67).
Kilmė ir taikymas
- Pradėta taikyti XX a. 9-ajame dešimtmetyje, šiandien yra auksinis standartas krūties, prostatos, limfomų ir kitų vėžinių susirgimų diagnostikoje.
- Panelę sudaro nuo kelių iki keliolikos specifinių antikūnų, parinktų pagal klinikinį įtarimą.
Mėginys
- Biopsijos metu paimtas audinys (chirurginis arba adatinės biopsijos mėginys).
Metodas
- Audinio pjūviai fiksuojami formalinu ir užliejami parafinu.
- Pjūviai apdorojami specifiniais pirminiais antikūnais, o vėliau - antriniais žymėtais antikūnais, sukeliančiais spalvinę reakciją.
- Rezultatai vertinami mikroskopiškai pagal dažymo stiprumą ir ląstelių procentą.
Navikų žymėjimas
- Teigiamas rezultatas rodo, kad nustatytas konkretus baltymas (pvz., estrogeno receptorius) yra ekspresuojamas naviko ląstelėse.
- Tai padeda patvirtinti naviko fenotipą (pvz., luminalinis krūties vėžys) ir parinkti tikslinį gydymą (hormonų terapija, HER2 inhibitoriai).
Diferenciacinė diagnostika
- Teigiami žymenys (pvz., CK7, CK20, TTF-1) leidžia atskirti navikus pagal jų kilmę (plaučių, kasos, inkstų ir kt.).
Įtariant piktybinį naviką
- Patvirtinus naviką histologiškai, siekiant nustatyti jo biologinį agresyvumą.
- Po operacinės biopsijos, kai reikia parinkti adjuvantine terapija.
Gydytojų specialistų rekomendacija
- Onkologas, patologas, chirurgas, ginekologas (pvz., krūties vėžio atveju).
