Plaučių vėžys
Plaučių vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų visame pasaulyje. Ši liga kyla, kai plaučių audinio ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis, formuodamos naviką. Deja, ankstyvose stadijose plaučių vėžys dažnai neturi specifinių simptomų, todėl dauguma atvejų nustatomi jau pažengę.
Plaučių vėžys - tai piktybinis navikas, pažeidžiantis plaučių audinį. Jis gali prasidėti bet kurioje plaučių dalyje: bronchuose, bronchiolėse ar alveolėse. Pagal ląstelių tipą skirstomas į smulkiųjų ląstelių ir nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį; pastarasis yra dažnesnis ir apima adenokarcinomą, plokščialąstelinį vėžį bei stambialąstelinį vėžį. Navikas gali augti lokaliai, plisti per limfmazgius ar kraują į tolimus organus - kepenis, smegenis, kaulus, antinksčius. Plaučių vėžys yra viena pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių, ypač tarp vyrų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas moterims taip pat sparčiai didėja. Ankstyva diagnostika ir gydymas žymiai pagerina išgyvenamumo prognozes.
- Ilgiau nei tris savaites trunkantis kosulys (sausas arba su skrepliais)
- Užkimimas arba balso pokyčiai
- Dusulys ar švokštimas fizinio krūvio metu
- Krūtinės skausmas, kuris stiprėja giliai įkvėpus, kosint ar juokiantis
- Kraujingi skrepliai (hemoptizė)
- Nepaaiškinamas svorio kritimas (daugiau nei 5 % per mėnesį)
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
- Pasikartojančios plaučių infekcijos (pneumonija, bronchitas)
- Kaulų skausmas (ypač nugaroje, klubuose)
- Galvos skausmas, galvos svaigimas ar traukuliai (metastazių smegenyse požymiai)
Pagrindinė plaučių vėžio priežastis - ilgalaikis rūkymas (įskaitant elektronines cigaretes ir pasyvų rūkymą). Tabako dūmuose yra daugiau nei 70 kancerogenų, kurie pažeidžia plaučių ląstelių DNR. Kiti svarbūs rizikos veiksniai: radono dujų poveikis (natūraliai išsiskiriančios radioaktyvios dujos gali kauptis uždarose patalpose); profesiniai kancerogenai, pvz., asbestas, chromas, nikelis, arsenas; oro tarša, ypač kietosios dalelės (PM2.5); genetinė predispozicija (šeiminė anamnezė); lėtinės plaučių ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar plaučių fibrozė; amžius vyresnis nei 65 metai; susilpnėjusi imuninė sistema. Svarbu pabrėžti, kad nors rūkymas yra pagrindinis veiksnys, 10-15 % atvejų plaučių vėžys išsivysto niekada nerūkiusiems žmonėms.
Įtariant plaučių vėžį, gydytojas pirmiausia atlieka išsamų pokalbį ir fizinį ištyrimą. Toliau taikomi vaizdiniai tyrimai: krūtinės ląstos rentgenograma (dažniausiai pirmasis tyrimas), kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu - leidžia detaliai įvertinti naviko dydį, formą ir išplitimą. Pozitronų emisijos tomografija (PET/KT) padeda nustatyti aktyvias naviko ląsteles ir metastazes. Bronchoskopija - lankstus vamzdelis su kamera pervedamas per kvėpavimo takus, leidžiantis paimti audinio mėginį (biopsiją). Biopsija gali būti atliekama ir adata per krūtinės sieną (transtorakalinė biopsija) arba iš metastazių. Laboratoriniai tyrimai apima skreplių citologiją, kraujo tyrimus naviko žymenims (pvz., CYFRA 21-1, NSE). Molekulinis naviko profiliavimas (EGFR, ALK, ROS1, PD-L1 tyrimai) yra būtinas parenkant tikslinę terapiją.
Gydymo taktika priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Ankstyvosiose stadijose (I, II) dažniausiai taikomas chirurginis gydymas: naviko pašalinimas kartu su dalimi plaučio (lobektomija arba segmentektomija) arba viso plaučio (pneumonektomija). Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė chemoterapija. Lokaliai pažengusiam (III stadija) taikoma chemoterapija kartu su spinduline terapija. Išplitusio (IV stadija) atveju pirmenybė teikiama sisteminiam gydymui: chemoterapija (cisplatina, karboplatina, pemetreksedas, paklitakselis), tikslinė terapija (gefitinibas, erlotinibas, osimertinibas esant EGFR mutacijoms; krizotinibas, alektinibas esant ALK translokacijai), imunoterapija (pembrolizumabas, nivolumabas, atezolizumabas) slopina imuninės sistemos kontrolės taškus, leisdama T ląstelėms atakuoti naviką. Simptominiam gydymui taikoma paliatyvioji spindulinė terapija, skausmo kontrolė, deguonies terapija. Vis dažniau taikoma kombinuota imunoterapija su chemoterapija, kuri žymiai pailgina išgyvenamumą.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba pulmonologą, jeigu: kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites ir nepraeina gydant įprastinėmis priemonėmis; atkosėjate kraujingų skreplių (net jei tik kartą); jaučiatės vis labiau duslūs, ypač nedidelio fizinio krūvio metu; jaučiate nuolatinį arba aštrų krūtinės skausmą; pastebėjote nepaaiškinamą svorio kritimą, apetito stoką, stiprų nuovargį; sergate pasikartojančiu bronchitu ar plaučių uždegimu. Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, bet juos būtina įvertinti specialistui, ypač jei esate rizikos grupėje (rūkote, turite šeiminę anamnezę, dirbate kenksmingomis medžiagomis). Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybę.
