Inkstų nepakankamumas
Inkstų nepakankamumas yra lėtai progresuojanti arba staiga atsirandanti būklė, kai inkstai nebegali tinkamai išvalyti kraujo ir pašalinti atliekų. Ši liga gali sukelti gyvybei pavojingus sutrikimus, todėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra itin svarbūs.
Inkstų nepakankamumas - tai būklė, kai inkstai praranda gebėjimą atlikti svarbiausias funkcijas: šalinti iš organizmo atliekas, reguliuoti skysčių ir elektrolitų balansą bei gaminti hormonus, pavyzdžiui, eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Pažeidus inkstus, kraujyje kaupiasi šlakinės medžiagos (kreatininas, šlapalas), sutrinka vandens ir druskų apykaita, išsivysto mažakraujystė. Liga gali būti ūminė (išsivysto per kelias valandas ar dienas) arba lėtinė (progresuoja mėnesiais ar metais). Lėtinis inkstų nepakankamumas dažnai nustatomas vėlai, nes pradinės stadijos būna besimptomės.
- Padidėjęs nuovargis ir silpnumas
- Miego sutrikimai
- Odos sausumas ir niežėjimas
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį
- Patinti kulkšnys ar akys
- Sumažėjęs šlapimo kiekis arba visai jo nėra
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka
- Sunkus dusulys, krūtinės skausmas
- Raumenų mėšlungis ir trūkčiojimai
- Sumišimas, traukuliai, koma
Dažniausios lėtinio inkstų nepakankamumo priežastys yra cukrinis diabetas ir aukštas kraujo spaudimas, kurie ilgainiui pažeidžia inkstų kraujagysles. Kitos priežastys: glomerulonefritas (inkstų uždegimas), policistiniai inkstai, ilgalaikis vaistų (priešuždegiminių, skausmą malšinančių) vartojimas, autoimuninės ligos, šlapimo takų obstrukcija. Ūminį inkstų nepakankamumą gali sukelti kraujavimas, dehidratacija, sunkios infekcijos, širdies nepakankamumas, nefrotoksinės medžiagos (pvz., kontrastinės medžiagos, kai kurie antibiotikai). Rizikos veiksniams priklauso vyresnis amžius, nutukimas, rūkymas, inkstų ligų šeiminė anamnezė.
Inkstų nepakankamumas diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais (kreatinino, šlapalo, elektrolitų lygis, glomerulų filtracijos greitis), šlapimo tyrimais (baltymai, kraujas, infekcijos požymiai) bei vaizdiniais tyrimais - inkstų echoskopija, kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu. Kartais atliekama inkstų biopsija. Tiksli diagnozė padeda nustatyti ligos stadiją ir priežastį.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir priežasties. Ankstyvose stadijose svarbiausia griežtai kontroliuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį, vartoti vaistus, mažinančius proteinuriją, ir laikytis inkstams palankios dietos (riboti baltymus, druską, kalį, fosforą). Vėlesnėse stadijose reikalinga pakaitinė inkstų terapija: hemodializė, peritoninė dializė arba inkstų transplantacija. Taip pat skiriami vaistai aneminiam sindromui gydyti (eritropoetinas), rūgščių-šarmų pusiausvyrai koreguoti bei širdies apsaugai.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar nefrologą, jei pastebėjote sumažėjusį šlapimo kiekį, stiprią edemą, nuolatinį nuovargį, pykinimą ar sumišimą. Ūminio inkstų nepakankamumo atveju (pvz., po sunkios infekcijos ar traumos) reikalinga skubi pagalba. Reguliariai tikrintis rekomenduojama sergantiesiems cukriniu diabetu, hipertenzija, širdies ligomis bei vartojantiesiems nefrotoksinius vaistus.
