Lupus nefritas
Lupus nefritas yra inkstų uždegimas, atsirandantis sergant sistemine raudonąja vilklige, kai imuninė sistema klaidingai puola savo organizmo audinius. Ši būklė svarbi todėl, kad pradžioje gali sukelti nedaug simptomų, tačiau negydoma gali palaipsniui pažeisti inkstus ir lemti inkstų funkcijos nepakankamumą. Laiku nustatytas lupus nefritas dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojamas.
Lupus nefritas yra viena sunkesnių sisteminės raudonosios vilkligės komplikacijų. Sergant šia autoimunine liga, imuninė sistema gamina antikūnus, kurie vietoj apsaugos nuo infekcijų pradeda veikti prieš paties žmogaus ląsteles ir audinius. Inkstuose susidaro imuniniai kompleksai, sukeliantys uždegimą smulkiose kraujagyslėse ir inkstų filtravimo struktūrose, vadinamose glomerulais.
Inkstai paprastai filtruoja kraują, pašalina nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių, druskų ir kraujospūdžio pusiausvyrą. Kai išsivysto lupus nefritas, šis filtravimo barjeras tampa pažeidžiamas: į šlapimą gali patekti baltymas ir kraujo ląstelės, organizme gali kauptis skysčiai, didėti kraujospūdis, o kraujo tyrimuose atsirasti inkstų funkcijos blogėjimo požymių.
Lupus nefritas gali būti įvairaus aktyvumo ir sunkumo. Kai kuriems žmonėms jis pasireiškia lengvai ir yra nustatomas tik atlikus šlapimo tyrimą, kitiems gali progresuoti greitai. Dėl to svarbu reguliariai tikrinti inkstų būklę visiems žmonėms, sergantiems sistemine raudonąja vilklige, net jei savijauta yra gera.
- Putotas šlapimas, kuris gali rodyti padidėjusį baltymo kiekį šlapime.
- Nedidelis veido, vokų, čiurnų ar pėdų tinimas, ypač rytais.
- Padidėjęs kraujospūdis, kartais nustatomas tik profilaktinio patikrinimo metu.
- Šlapimo tyrime aptinkamas baltymas, eritrocitai ar cilindrai, nors žmogus gali nejausti jokių simptomų.
- Bendras nuovargis, sumažėjęs darbingumas, silpnumas.
- Pastebimas kojų, rankų, pilvo ar veido patinimas dėl skysčių kaupimosi.
- Šlapimo kiekio sumažėjimas arba šlapimo spalvos pakitimas, pavyzdžiui, jis tampa rausvas ar tamsesnis.
- Galvos skausmai, dusulys, spaudimas krūtinėje, susiję su aukštu kraujospūdžiu ar skysčių pertekliumi.
- Pykinimas, apetito stoka, odos niežėjimas, nemalonus skonis burnoje, jei inkstų funkcija blogėja.
- Sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimo požymiai: sąnarių skausmai, karščiavimas, bėrimai, jautrumas saulei.
Pagrindinė priežastis yra autoimuninis uždegimas, susijęs su sistemine raudonąja vilklige. Imuninė sistema tampa pernelyg aktyvi, susidaro autoantikūnai ir imuniniai kompleksai, kurie nusėda inkstuose ir sukelia audinių pažeidimą.
Lupus nefritas dažniau pasireiškia jaunesniems suaugusiesiems, ypač moterims, tačiau gali sirgti ir vyrai. Riziką didina aktyvi sisteminė raudonoji vilkligė, aukšti autoantikūnų rodikliai, sumažėję komplemento baltymai kraujyje, anksčiau buvę inkstų pakitimai, kai kurios genetinės ypatybės ir šeiminis polinkis autoimuninėms ligoms.
Ligą ar jos paūmėjimą gali paskatinti infekcijos, stiprus stresas, nepakankamas miegas, ultravioletinių spindulių poveikis, rūkymas, kai kurie vaistai, nereguliarus paskirto gydymo vartojimas. Svarbu suprasti, kad lupus nefritas nėra užkrečiamas ir neatsiranda dėl vieno žmogaus veiksmo ar klaidos.
Gydytojas lupus nefritą įtaria vertindamas simptomus, sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumą, kraujo ir šlapimo tyrimus. Dažnai pirmieji požymiai randami šlapimo tyrime, todėl jis yra labai svarbus net tada, kai žmogus jaučiasi gerai.
Dažniausiai atliekami tyrimai: bendras šlapimo tyrimas, baltymo ir kreatinino santykis šlapime, paros šlapimo baltymo kiekis, šlapimo nuosėdų mikroskopija, kreatininas ir šlapalas kraujyje, apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis, albuminas, elektrolitai, bendras kraujo tyrimas. Taip pat vertinami imunologiniai rodikliai: anti-dsDNR antikūnai, antinukleariniai antikūnai, komplemento C3 ir C4 koncentracija.
Inkstų echoskopija padeda įvertinti inkstų dydį, struktūrą ir atmesti kitas priežastis. Esminis tyrimas daugeliu atvejų yra inksto biopsija. Jos metu plona adata paimamas mažas inksto audinio gabalėlis, kuris tiriamas mikroskopu. Biopsija padeda nustatyti lupus nefrito klasę, uždegimo aktyvumą, randėjimo laipsnį ir parinkti tiksliausią gydymą.
Gydymo tikslas yra nuslopinti inkstų uždegimą, išsaugoti inkstų funkciją, sumažinti paūmėjimų riziką ir apsaugoti nuo ilgalaikių komplikacijų. Gydymas parenkamas individualiai pagal lupus nefrito klasę, aktyvumą, inkstų funkciją, kraujospūdį, gretutines ligas ir nėštumo planus.
Dažnai skiriami gliukokortikoidai uždegimui greitai slopinti. Kartu gali būti vartojami imuninę sistemą veikiantys vaistai, tokie kaip mikofenolato mofetilis, ciklofosfamidas, azatioprinas ar kalcineurino inhibitoriai. Kai kuriais atvejais taikomi biologiniai vaistai, pavyzdžiui, belimumabas ar rituksimabas, ypač jei liga sunkiai kontroliuojama.
Be imunosupresinio gydymo, labai svarbi inkstus sauganti terapija. Ji gali apimti kraujospūdį mažinančius vaistus, ypač angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius arba angiotenzino receptorių blokatorius, jei šlapime yra baltymo. Taip pat gali prireikti cholesterolį mažinančių vaistų, vitamino D, kalcio, infekcijų profilaktikos ar skiepų plano.
Gyvensenos dalis taip pat reikšminga: nerūkyti, riboti druską, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti pagal savijautą, saugotis intensyvios saulės, vartoti vaistus tiksliai taip, kaip paskirta. Savavališkai nutraukti gydymo nereikėtų, nes lupus nefritas gali atsinaujinti net pagerėjus tyrimams.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sergate sistemine raudonąja vilklige ir pastebėjote patinimus, putotą ar patamsėjusį šlapimą, padidėjusį kraujospūdį, neįprastą nuovargį ar sumažėjusį šlapimo kiekį. Net ir be simptomų būtina reguliariai atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus, nes lupus nefritas gali prasidėti tyliai.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga labai sumažėjo šlapimo, atsirado dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas, traukuliai, labai aukštas kraujospūdis, greitai didėjantis tinimas arba karščiavimas vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus. Tokiais atvejais delsti pavojinga.
Jei planuojate nėštumą, taip pat svarbu iš anksto pasitarti su reumatologu ir nefrologu. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai lupus nefritas bent kelis mėnesius yra ramus, o gydymas pritaikytas saugiai nėštumo eigai.
