Nefrotinis sindromas
Nefrotinis sindromas - tai ne atskira liga, o būklė, kai dėl inkstų pažeidimo per šlapimą netenkama daug baltymų. Ši būklė sukelia patinimą, padidina polinkį į infekcijas ir trombozes, todėl reikalauja savalaikės diagnostikos bei gydymo.
Nefrotinis sindromas atsiranda, kai pažeidžiami inkstų filtrai - glomerulų kapiliarų sienelės. Įprastai šie filtrai sulaiko stambias molekules, tokias kaip baltymai, tačiau esant sindromui pro juos pradeda skverbtis įvairūs baltymai. Didžiausią dalį sudaro albuminas, todėl jo koncentracija kraujyje staigiai krinta. Dėl sumažėjusio kraujo onkotinio slėgio skystis pradeda kauptis audiniuose - atsiranda edemos. Be to, sutrinka riebalų apykaita, padidėja cholesterolio, trigliceridų kiekis, o organizme susidaro polinkis formuotis kraujo krešuliams. Pagrindiniai pažeisti organai yra inkstai, tačiau pasekmės jaučiamos visame kūne.
- Stiprus veido, ypač akių vokų, tinimas ryte
- Kojų, čiurnų, pilvo ar net lytinių organų pabrinkimas per dieną
- Svorio augimas dėl skysčių susilaikymo
- Putotas, gausus šlapimas (dėl baltymų netekimo)
- Nuovargis ir silpnumas
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Kraujospūdžio padidėjimas
- Padidėjęs polinkis sirgti infekcijomis (ypač pneumokokinėmis ir stafilokokinėmis)
- Tendonų ir raumenų skausmai
Nefrotinį sindromą gali sukelti daugybė skirtingų ligų. Dažniausios pirminės (glomerulų) priežastys yra minimalių pakitimų glomerulopatija (vaikams), židininė segmentinė glomerulosklerozė, membraninė nefropatija ir diabetinė nefropatija. Antrinės priežastys apima sistemines ligas (raudonoji vilkligė, amiloidozė), infekcijas (hepatitas B ir C, ŽIV, maliarija), tam tikrus vaistus (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tam tikri antibiotikai) ir navikus (plaučių, krūties, limfoma). Rizikos veiksniams priskiriamas amžius (vaikai ir vyresni suaugusieji), inkstų ligų šeiminė anamnezę, diabetas ir padidėjęs kraujospūdis.
Įtariant nefrotinį sindromą, atliekami šie tyrimai: šlapimo tyrimas (baltymų - proteinurija >3,5 g/d. arba albuminurija >3 g/d.), kraujo tyrimai (albumino kiekis <30 g/l, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis, kreatininas, karbamidas). Norint nustatyti tikslią priežastį, dažnai reikalinga inkstų biopsija - paimamas inkstų audinio gabalėlis histologiniam tyrimui. Ultragarsinis inkstų tyrimas padeda įvertinti jų dydį ir struktūrą. Gydytojas taip pat gali skirti papildomus tyrimus sisteminėms ligoms (ANCA, ANA, anti-GBM antikūnai) ar infekcijoms (hepatito, ŽIV serologija) nustatyti.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties, tačiau bendrosios priemonės apima: druskos ir skysčių ribojimą esant edemoms, diuretikus (pvz., furosemidą) tinimui mažinti, AKF inhibitorius ar sartanų grupės vaistus kraujospūdžiui mažinti ir proteinurijai slopinti, statinus cholesterolio kiekiui reguliuoti. Esant uždegiminiams glomerulų pažeidimams, skiriami kortikosteroidai (prednizolonas) arba ciklosporinas, ciklofosfamidas. Sunkiais atvejais gali būti taikomas plazmaferezė arba inkstų pakaitinė terapija. Labai svarbu skiepyti vaikus nuo pneumokoko ir gripo, nes jie yra didesnės infekcijų rizikos grupėje. Rekomenduojama reguliari gydytojo stebėsena ir gydymo koregavimas.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar nefrologą, jei pastebėjote bet kurią iš šių būklių: staigus veido ar kulkšnių patinimas, putotas šlapimas, nepaaiškinamas svorio augimas per kelias dienas ar savaites, sumažėjęs šlapimo kiekis. Skubios pagalbos reikalauja krūtinės skausmas, dusulys ar kraujo krešulių požymiai (vienos kojos patinimas, skausmas, paraudimas). Taip pat būtina kreiptis, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos simptomai - pacientai su nefrotiniu sindromu yra itin jautrūs bakterinėms ligoms.
