Norovirusas išmatose
Norovirusas yra viena dažniausių ūminio gastroenterito priežasčių visame pasaulyje. Tyrimas išmatose leidžia nustatyti viruso antigenus ar genetinę medžiagą, patvirtinant aktyvią infekciją. Šis diagnostikos metodas ypač svarbus ligoninėse, mokyklose ir kituose uždarose kolektyvuose, siekiant greitai identifikuoti protrūkius.
Funkcija
- Nustato noroviruso buvimą išmatų mėginyje naudojant imunologinius ar molekulinius metodus (ELISA, PGR).
- Padeda atskirti virusinį gastroenteritą nuo bakterinės ar parazitinės kilmės viduriavimo.
- Leidžia stebėti epideminius protrūkius ir taikyti tinkamas izoliavimo priemones.
Kilmė ir savybės
- Norovirusas priklauso Caliciviridae šeimai - maži, apvalkalėlio neturintys RNR virusai.
- Pagrindiniai genogrupės, sukeliantys žmonių infekcijas, yra GI, GII ir GIV; GII.4 variantai dažniausiai susiję su pandemijomis.
- Virusas itin atsparus aplinkoje - išlieka užkrečiamas ant paviršių iki 2 savaičių, atsparus dažniai naudojamiems dezinfekantams.
Procedūra
- Pacientas pats surenka išmatų mėginį į sterilų indelį - svarbu, kad mėginys būtų šviežias (ne senesnis kaip 2 val.) ir nepraskiestas šlapimu ar vandeniu.
- Laboratorijoje mėginys apdorojamas: skiedžiamas buferiniu tirpalu, o antigenai nustatomi imunochromatografiniu ar ELISA metodu. PGR metodas naudojamas norint patvirtinti genotipą ar esant mažam viruso kiekiui.
- Atsakymas paprastai paruošiamas per 1-2 valandas (greitieji testai) arba 4-6 valandas (ELISA). PGR rezultatas gali užtrukti iki 24 val.
Klinikinė reikšmė
- Teigiamas rezultatas rodo aktyvią noroviruso infekciją, dažniausiai sukeliančią ūminį gastroenteritą - pykinimą, vėmimą, viduriavimą (dažnai vandeningą), pilvo spazmus, kartais žemą karščiavimą.
- Inkubacinis periodas trumpas - 12-48 val., simptomai trunka 1-3 dienas. Virusas išmatose gali būti išskiriamas dar 2-3 savaites po ligos, ypač asmenims su susilpnėjusiu imunitetu.
- Reikšminga mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir pacientams, vartojantiems imunosupresantus - jiems gali pasireikšti sunki dehidratacija, hospitalizacija.
Veiksniai, galintys sukelti klaidingai teigiamą rezultatą
- Neseniai persirgta noroviruso infekcija (išlieka antigenai išmatose iki 2 savaičių).
- Kryžminė reakcija su kitais kalicivirusais (labai reta, bet gali pasireikšti senesniais testais).
- Techninės klaidos - netinkamas mėginio laikymas arba užteršimas.
Pagrindinės indikacijos
- Ūminis vėmimas ir/arba viduriavimas (dažniausiai ne ilgiau kaip 3 paras), ypač jei kartu karščiuoja ar yra bendruomeninis protrūkis.
- Įtariamas maisto platinamas protrūkis - didelėje grupėje (pvz., ligoninėje, slaugos namuose, kruiziniame laive) staiga susirgus daugeliui žmonių.
- Pacientai, kuriems reikalingas specifinis gydymas arba izoliacija - ypač imunosupresuoti asmenys arba sveikatos priežiūros darbuotojai.
Kitos situacijos
- Lėtinis viduriavimas be aiškios priežasties - kartais norovirusas gali sukelti ilgesnius simptomus vaikams ar žmonėms su imunodeficitu.
- Epideminiai tyrimai - siekiant nustatyti cirkuliuojančius genotipus ir prognozuoti protrūkius.
