Clostridium difficile infekcija
Clostridium difficile infekcija yra rimta žarnyno liga, kuri dažniausiai išsivysto po antibiotikų vartojimo. Ji sukelia viduriavimą, uždegimą ir gali baigtis gyvybei pavojingu storosios žarnos pažeidimu. Laiku atpažinta, ši infekcija yra sėkmingai gydoma.
Clostridium difficile (C. diff) yra sporas formuojanti bakterija, natūraliai gyvenanti žarnyne. Sveikam žmogui ji nekenkia, nes naudingosios bakterijos palaiko jos dauginimąsi. Tačiau pavartojus antibiotikų, žarnyno mikroflora sutrinka - C. diff pradeda sparčiai daugintis ir gaminti toksinus. Šie toksinai pažeidžia storosios žarnos gleivinę, sukeldami įvairaus sunkumo uždegimą - nuo lengvo viduriavimo iki sunkaus pseudomembraninio kolito. Infekcija plinta išmatų-oraliniu keliu, dažniausiai ligoninėse ar slaugos įstaigose.
- Vandeningas viduriavimas (3-4 kartus per dieną ar dažniau)
- Pilvo spazmai ir skausmas
- Padidėjusi kūno temperatūra (nesmarkus karščiavimas)
- Dažnas, gausus viduriavimas (daugiau nei 10 kartų per dieną)
- Aukštas karščiavimas (virš 38,5 °C)
- Kraujas ar gleivės išmatose
- Stiprus pilvo skausmas ir pūtimas
- Dehidratacijos požymiai: silpnumas, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapimo kiekis
Pagrindinė priežastis yra antibiotikų vartojimas, ypač plataus spektro (klindamicinas, fluorokvinolonai, cefalosporinai). Riziką didina: ilgalaikis gydymas antibiotikais, hospitalizacija (ypač gulėjimas palatoje su užsikrėtusiuoju), vyresnis amžius (virš 65 metų), susilpnėjusi imuninė sistema, neseniai atlikta virškinamojo trakto operacija, protonų siurblio inhibitorių (rūgštingumą mažinančių vaistų) vartojimas. Liga nėra paveldima, tačiau polinkis į mikrofloros disbalansą gali būti individualus.
Įtarus Clostridium difficile infekciją, gydytojas pirmiausia skiria išmatų tyrimą. Atliekamas toksinų (A ir B) nustatymas imunologiniu metodu arba jų genų aptikimas PGR (polimerazės grandinine reakcija). Jei tyrimas neaiškus, gali būti atliekama kolonoskopija - endoskopinis storosios žarnos tyrimas, kurio metu matomi būdingi pseudomembraniniai apnašai. Kraujo tyrimai padeda įvertinti dehidratacijos laipsnį ir leukocitų kiekį (uždegimo rodiklį). Pakartotinis tyrimas po gydymo atliekamas tik esant ligos atsinaujinimo simptomams.
Pirmasis žingsnis - nutraukti antibiotiką, sukėlusį infekciją, jei tai įmanoma. Lengvais atvejais pakanka stebėjimo ir skysčių papildymo. Vidutinio sunkumo ir sunkiems atvejams skiriami specifiniai antibiotikai: metronidazolas (lengvi atvejai) arba vankomicinas (sunkūs, recidyvuojantys). Recidyvuojančiai infekcijai gydyti pastaruoju metu sėkmingai taikoma išmatų transplantacija (fekalinė mikrobiotos terapija) - sveiko donoro išmatos persodinamos į paciento storąją žarną, atkuriant normalią mikroflorą. Gydymo metu būtina vengti vaistų, mažinančių žarnyno judrumą (pvz., loperamido), nes jie gali pabloginti toksinų poveikį.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei vartojus arba baigus gerti antibiotikus atsiranda vandeningas viduriavimas (ypač jei jis trunka ilgiau nei parą), kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas ar karščiavimas. Skubios pagalbos reikia esant dehidratacijos požymiams (sausa oda, sumažėjęs šlapimo kiekis, svaigulys) arba jei viduriavimas toks gausus, kad neįmanoma išlaikyti skysčių balanso. Recidyvuojančios infekcijos atveju taip pat būtina gydytojo konsultacija, nes gali prireikti alternatyvaus gydymo.
