Antibiograma
Antibiograma - laboratorinis mikrobiologinis tyrimas, kuriuo nustatomas iš paciento mėginio išskirtų bakterijų jautrumas įvairiems antibiotikams. Tyrimas leidžia gydytojui parinkti efektyviausią antimikrobinį gydymą, sumažinti atsparumo vystymąsi ir užtikrinti tikslinę terapiją pagal konkrečios infekcijos sukėlėją.
Tyrimo esmė
- Tai bakterijų kultūros jautrumo testas, atliekamas po pasėlio išauginimo.
- Rezultatai pateikiami kaip jautrumo profilis (S - jautrus, I - vidutiniškai jautrus, R - atsparus).
- Padeda atskirti veiksmingus antibiotikus nuo neveiksmingų, taip išvengiant nereikalingo gydymo.
Klinikinė reikšmė
- Leidžia individualizuoti antibiotikų terapiją pagal konkretų sukėlėją.
- Mažina atsparumo antibiotikams plitimą populiacijoje.
- Suteikia galimybę stebėti regioninius atsparumo modelius.
Kada tyrimas naudingiausias?
- Sunkios ar gyvybei pavojingos infekcijos (sepsis, meningitas, endokarditas).
- Lėtinės ar pasikartojančios infekcijos (lėtinis cistitas, osteomielitas).
- Atvejai, kai empirinis gydymas neveiksmingas arba įtariamas atsparumas.
Mėginio paėmimas
- Prieš pradedant antibiotikų terapiją, paimamas atitinkamas biologinis mėginys: kraujas, šlapimas, skrepliai, pūliai, tamponas iš žaizdos ar gleivinės.
- Mėginys turi būti paimamas steriliais įrankiais, kad būtų išvengta užteršimo normalia flora.
- Esant galimybei, mėginys siunčiamas į laboratoriją kambario temperatūroje per 2 valandas.
Procedūros eiga
- Laboratorijoje mėginys sėjamas į maistines terpes ir inkubuojamas 18-48 valandas, kol išauga pakankamai bakterijų.
- Išskirtos bakterijos identifikuojamos (rūšies nustatymas).
- Antibiogramai naudojamas standartinis diskinės difuzijos metodas (Kirby-Bauer) arba mikrodiliucija (MIC nustatymas).
- Antibiotikų diskai dedami ant agaro, ir po 16-24 valandų matuojamas slopinimo zonos skersmuo.
- Rezultatai interpretuojami pagal tarptautines gaires (EUCAST, CLSI).
Ką daryti prieš tyrimą?
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus antibiotikus.
- Jei jau pradėtas gydymas, mėginį galima paimti prieš kitą antibiotiko dozę.
Jautrumas (S - susceptible)
- Bakterija yra jautri konkretiems antibiotikams - šie vaistai turėtų būti veiksmingi gydymui.
- Klinikinis atsakas priklauso nuo vaisto koncentracijos infekcijos vietoje, dozavimo ir paciento būklės.
- Standartinėmis dozėmis tikėtinas geras klinikinis efektas.
Vidutinis jautrumas (I - intermediatė)
- Bakterija gali būti slopinama didesnėmis antibiotiko dozėmis arba kai vaistas kaupiasi tam tikruose audiniuose.
- Gydytojas gali koreguoti dozę arba rinktis alternatyvų vaistą.
Atsparumas (R - resistant)
- Nurodytas antibiotikas neveiks - gydymas juo neduos rezultato.
- Atsparumas gali būti įgimtas (natūralus) arba įgytas (dėl ankstesnio gydymo, mutacijų, horizontalių genų perkėlimų).
- Esant atsparumui, būtina parinkti kitą, dar nepažeistą antibiotiką arba derinti kelis.
Ką daryti su rezultatais?
- Gydytojas, remdamasis antibiograma, parenka siauro spektro antibiotiką - tai mažina atsparumo plitimą ir šalutinius poveikius.
- Jei rezultatuose nurodomas atsparumas kelioms grupėms, gali prireikti kombinuotos terapijos.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariant bakterinę infekciją, kai reikia parinkti optimalų antibiotiką (pneumonija, šlapimo takų infekcija, žaizdų infekcija).
- Kai empirinis gydymas antibiotikais per 48-72 valandas neduoda klinikinio pagerėjimo.
- Sunkios sistemos infekcijos (pavyzdžiui, sepsis, bakterinis meningitas) - siekiant kuo greičiau pritaikyti tikslinę terapiją.
- Lėtinės ar pasikartojančios infekcijos, ypač jei ankstesnis gydymas buvo neefektyvus.
Kokie gydytojai skiria šį tyrimą?
- Infektologas - specializuojasi infekcinių ligų diagnostikoje ir gydyme.
- Mikrobiologas - laboratorijos specialistas, interpretuojantis rezultatus.
- Bendrosios praktikos gydytojas (šeimos gydytojas) - esant ambulatorinėms infekcijoms.
- Intensyviosios terapijos gydytojas - sunkių būklių, tokių kaip sepsis, atveju.
- Chirurgas, ginekologas ar kiti specialistai - kai infekcija lokalizuota konkrečiame organe.
Dažniausios situacijos
- Prieš pradedant gydymą ligoninėje esant hospitalinėms infekcijoms.
- Stebint atsparumo dinamiką ilgalaikio gydymo metu (pvz., tuberkuliozė).
- Epidemiologiniais tikslais regioninių atsparumo tendencijų analizei.
