MRSA infekcija
MRSA (meticilinui atsparus Staphylococcus aureus) yra pavojinga bakterijos atmaina, kuri dažnai sukelia sunkiai gydomas infekcijas. Nors iš pradžių ji gali atrodyti kaip paprastas odos uždegimas, be tinkamos priežiūros gali plisti į kraują, plaučius ar kitus gyvybiškai svarbius organus. Laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją - svarbiausias žingsnis siekiant išvengti sunkių komplikacijų.
MRSA infekciją sukelia Staphylococcus aureus bakterijos padermė, kuri tapo atspari meticilinui ir kitiems beta laktaminiams antibiotikams. Šios bakterijos gali gyventi ant odos ar nosies gleivinės net nesukeldamos ligų (kolonizacija), tačiau patekusios į žaizdas ar susilpnėjus imunitetui, pradeda daugintis ir pažeisti audinius. Dažniausiai pažeidžiama oda ir minkštieji audiniai, tačiau bakterijos gali sukelti plaučių uždegimą, kaulų infekcijas, sepsis ar endokarditą. MRSA ypač pavojinga ligoninėse, kur silpnų pacientų organizmas sunkiau kovoja su infekcija.
- Paraudimas, patinimas ir karštis pažeistoje vietoje
- Pūliniai, furunkulai arba karbunkulai
- Skausmas ir padidėjęs jautrumas
- Išskyros arba pūliai iš žaizdos
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Raumenų skausmai
- Greitas širdies plakimas, kvėpavimo pasunkėjimas
MRSA dažniausiai plinta tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu asmeniu arba per užterštus paviršius (pvz., rankšluosčius, sporto įrangą). Didžiausią riziką patiria hospitalizuoti pacientai, ypač po operacijų, su kateteriais ar intraveniniais vamzdeliais. Taip pat rizika didesnė žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi (dėl lėtinių ligų, chemoterapijos), ilgai vartojantiems antibiotikus, gyvenantiems perpildytomis sąlygomis (pvz., kareivinėse) ar užsiimantiems kontaktiniu sportu. Odos įbrėžimai, įpjovimai ir egzema palengvina bakterijų patekimą į organizmą.
Įtariant MRSA, gydytojas paima mėginį iš užkrėstos vietos (pvz., pūlių, žaizdos sekreto, kraujo ar skreplių). Laboratorijoje atliekamas pasėlis, siekiant nustatyti bakterijos rūšį ir jos jautrumą įvairiems antibiotikams. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai (rentgenas, kompiuterinė tomografija), įvertinant, ar infekcija nepažeidė gilesnių audinių ar organų. Laiku atlikta diagnostika leidžia parinkti veiksmingiausią gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
MRSA gydymas priklauso nuo infekcijos vietos ir sunkumo. Lengvesniais atvejais gydytojas gali atidaryti ir nusausinti pūlinį, taip pat skirti antibiotikų, kuriems bakterijos yra jautrios (pvz., vankomicinas, linezolidas, daptomicinas). Sunkesnės infekcijos (sepsis, plaučių uždegimas) reikalauja hospitalizacijos ir intraveninių vaistų. Kartais tenka chirurginiu būdu pašalinti pažeistus audinius. Labai svarbu baigti visą gydymo kursą, net jei simptomai išnyksta, kad būtų išvengta atsparumo atsiradimo. Gydymo metu rekomenduojama izoliacija, kad infekcija neplistų kitiems.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite odos infekcijos požymių (paraudimą, patinimą, pūlingą išskyras), kurie greitai plinta arba lydimi karščiavimo, šaltkrėčio, bendro silpnumo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei neseniai buvote ligoninėje, turite lėtinių ligų, naudojate invazinius prietaisus arba buvote artimame kontakte su sergančiuoju MRSA. Skubi pagalba reikalinga, jei pasunkėja kvėpavimas, jaučiamas stiprus skausmas, sumišimas ar kiti sisteminės infekcijos požymiai.
