ESBL nustatymas

ESBL (išplėstinio spektro beta laktamazių) nustatymas - tai mikrobiologinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti, ar bakterijos gamina fermentus, galinčius skaidyti daugelį beta laktaminių antibiotikų. Teigiamas rezultatas rodo atsparumo mechanizmą, kuris gali apsunkinti infekcijų gydymą. Tyrimas atliekamas iš bakterijų, išskirtų iš klinikinių mėginių, pavyzdžiui, šlapimo, kraujo ar žaizdų tepinėlių.

Savoka
  • ESBL - tai išplėstinio spektro beta laktamazės, fermentai, kuriuos gamina kai kurios bakterijos (dažniausiai Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae).
  • Šie fermentai gali inaktyvuoti daugelį beta laktaminių antibiotikų, įskaitant penicilinus, cefalosporinus ir monobaktamus.
Reikšmė
  • Teigiamas ESBL nustatymas rodo, kad bakterijos yra atsparios daugumai įprastų antibiotikų, todėl gydymui reikia naudoti alternatyvius vaistus (pvz., karbapenemus).
  • ESBL nustatymas padeda parinkti tinkamiausią antimikrobinį gydymą ir užkirsti kelią atsparumo plitimui.
Procedūra
  • Mėginys (šlapimas, kraujas, tepinėlis) paimamas standartinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į infekcijos vietą.
  • Laboratorijoje bakterijos kultivuojamos, o po to atliekami specifiniai testai (pvz., dvigubo disko sinergijos testas arba genų tyrimas) ESBL fermentų buvimui nustatyti.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau prieš mėginio paėmimą svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus antibiotikus.
Priežastys
  • Bakterijų gebėjimas gaminti ESBL dažnai susijęs su genetiniais pokyčiais, perduodamais tarp bakterijų (pvz., plazmidėmis).
  • Dažniausiai ESBL atsparumas randamas Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae padermėse, sukeltose hospitalinių infekcijų arba ilgalaikio antibiotikų vartojimo.
  • Teigiamas rezultatas reiškia, kad įprasti antibiotikai (pvz., cefalosporinai) neveiks, todėl gydytojas turės skirti kitos grupės vaistus, pvz., karbapenemus arba fluorochinolonus (priklausomai nuo jautrumo tyrimo).
Klinikinė reikšmė
  • ESBL teigiamos bakterijos sukelia sunkesnes infekcijas, ypač hospitalinėmis sąlygomis (šlapimo takų, kraujo užkrėtimas).
  • Būtina izoliacija ir griežti higienos reikalavimai, kad būtų užkirstas kelias plitimui ligoninėje.
Indikacijos
  • Įtariant atsparumą antibiotikams, kai gydymas beta laktaminiais vaistais neefektyvus.
  • Pacientams, kuriems pasireiškia hospitalinės infekcijos (pvz., po chirurginių procedūrų ar ilgo gulėjimo ligoninėje).
  • Kaip atsparumo stebėsenos dalis, ypač intensyvios terapijos skyriuose.
Gydytojo specialybė
  • Infekcinių ligų gydytojas
  • Mikrobiologijos gydytojas
  • Intensyvios terapijos gydytojas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja