E. coli infekcija
E. coli infekcija yra bakterinė liga, dažniausiai sukelianti virškinimo trakto sutrikimus, tačiau kai kurios padermės gali sukelti sunkias komplikacijas, ypač inkstams. Ši infekcija dažnai plinta per užterštą maistą ar vandenį, todėl tinkama higiena ir atsargumas ruošiant maistą yra geriausia prevencija. Laiku atpažinti simptomai gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.
E. coli (Escherichios coli) infekcija - tai liga, kurią sukelia įvairios Escherichia coli bakterijos padermės. Nors dauguma E. coli padermių yra nekenksmingos ir natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, kai kurios, pvz., verocitotoksinę veriato E. coli (VTEC), gali sukelti sunkius virškinimo trakto uždegimus. Bakterijos išskiria toksinus, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę, sukelia intensyvų viduriavimą ir kartais komplikuojasi hemolitiniu ureminiu sindromu (HUS), kai pažeidžiami inkstai ir kraujo ląstelės. Infekcija dažniausiai pasireiškia kaip ūminis enteritas, tačiau vaikams, senyviems žmonėms ir nusilpusios imuninės sistemos asmenims gresia sunkesnė eiga.
- Vandeningas viduriavimas, kuris gali tapti kruvinas
- Pilvo skausmai ir mėšlungis
- Pykinimas ir vėmimas
- Karščiavimas (dažnai neaukštas, apie 38 °C)
- Kruvinas viduriavimas (hemoraginis kolitas)
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Blyškumas ir nuovargis (dėl mažakraujystės)
- Padidėjęs kraujospūdis
- Mėšlungiški skausmai, kurie gali užtrukti kelias dienas
Pagrindinė E. coli infekcijos priežastis - užsikrėtimas patogenine E. coli paderme per maistą arba vandenį. Bakterijos patenka į organizmą su nevirta arba nepakankamai termiškai apdorota mėsa (ypač malta jautiena), nepasterizuotu pienu, užterštomis daržovėmis (pvz., salotomis, daigais) ar vandeniu. Žmonės taip pat gali užsikrėsti per kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais (galvijais, ožkomis) arba nuo sergančio žmogaus per fekalinį-oralinį kelią. Rizikos veiksniai apima: maždaug vaikystę (ypač iki 5 metų), senyvą amžių, susilpnėjusią imuninę sistemą, keliones į šalis, kuriose prastos sanitarijos sąlygos, ir vartojimą maisto, kuris gali būti užterštas.
Diagnozė pradedama nuo ligos istorijos ir simptomų įvertinimo, tačiau patvirtinimui reikalingi laboratoriniai tyrimai. Pagrindinis metodas - išmatų pasėlis, kurio metu nustatoma E. coli padermė ir, jei reikia, atliekamas jautrumas antibiotikams. Specifiniai toksinų tyrimai (pvz., verocitotoksino nustatymas) padeda atskirti patogenines padermes. Kraujo tyrimais tikrinama, ar nėra inkstų pažeidimo požymių (karbamidas, kreatininas, trombocitų kiekis). Sunkesniais atvejais gali prireikti inkstų ultragarso ar biopsijos, jei įtariamas hemolitinis ureminis sindromas.
Daugeliu atvejų gydymas yra simptominis dėl to, kad antibiotikai gali pabloginti būklę, ypač kai kalbama apie verocitotoksinę E. coli. Pagrindiniai gydymo būdai: vartoti daug skysčių (geriamųjų rehidratacinių tirpalų arba, jei reikia, intraveninių), kad būtų išvengta dehidratacijos. Jei viduriavimas labai stiprus, gali prireikti hospitalizacijos ir skysčių papildymo per veną. Vengiama vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido), nes jie gali užlaikyti toksinus žarnyne. Sunkiais atvejais, kai išsivysto HUS, reikalinga intensyvi terapija: kraujo perpylimai, plazmaferezė, dializė. Antibiotikai skiriami tik konkretiems atvejams, kai nustatyta padermė yra jautri ir kai nėra didelės HUS rizikos.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: viduriavimas trunka ilgiau nei 3 dienas ir nesiliauja, išmatose yra kraujo, atsiranda stiprus pilvo skausmas, karščiavimas virš 38,5 °C, atsiranda dehidratacijos požymių (burnos džiūvimas, mažas šlapimo kiekis, galvos svaigimas), arba jei asmuo yra rizikos grupėje (vaikas iki 5 metų, senyvas, nėščia moteris arba susilpnėjęs imunitetas). Jei atsiranda HUS simptomų, tokių kaip blyškumas, mėlynės, mieguistumas, traukuliai ar sumažėjęs šlapimo kiekis, būtina skubi pagalba.
