VRE nustatymas
VRE nustatymas - tai mikrobiologinis tyrimas, skirtas aptikti vankomicinui atsparias enterokokų (VRE) padermes. Šis tyrimas padeda diagnozuoti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą, ypač ligoninėse, kur VRE gali sukelti protrūkius.
Kas tiriama?
- VRE nustatymas ieško vankomicinui atsparių enterokokų (pvz., Enterococcus faecium, Enterococcus faecalis) paciento mėginyje (šlapime, žaizdos tepinėlyje, kraujyje, išmatose).
- Tyrimas nustato, ar enterokokai turi vanA ar vanB genų, atsakingų už atsparumą vankomicinui.
Klinikinė reikšmė
- VRE yra daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos, dažnai sukeliančios hospitalines infekcijas (šlapimo takų, žaizdų, kraujo).
- Teigiamas VRE nustatymas rodo, kad pacientas yra kolonizuotas arba užkrėstas atsparia paderme, todėl reikalinga izoliacija ir specifinis gydymas (pvz., linezolidu, daptomicinu).
Mėginio paėmimas
- Mėginys paimamas priklausomai nuo infekcijos vietos: šlapimo, kraujo, žaizdos tepinėlio, išmatų ar kitų vietų.
- Steriliomis sąlygomis mėginys siunčiamas į mikrobiologijos laboratoriją.
Laboratorinis tyrimas
- Mėginys sėjamas ant selekcinių terpių, kuriose yra vankomicinas - auga tik atsparios bakterijos.
- Atlikus pasėlį, atliekamas jautrumo antibiotikams nustatymas (dikų difuzijos arba mikrodiliucijos metodu) ir genetinė detekcija (PCR) vanA/vanB genams patvirtinti.
Rezultatų išdavimas
- Teigiamas rezultatas: rasta VRE bakterijų. Nurodomas jautrumas alternatyviems antibiotikams.
- Neigiamas rezultatas: VRE neaptikta. Rezultatas dažniausiai pateikiamas per 48-72 valandas.
Teigiamas VRE rezultatas
- Pacientas yra kolonizuotas arba užkrėstas vankomicinui atsparius enterokokais (VRE).
- Gali reikšti aktyvią infekciją: šlapimo takų infekciją, žaizdų infekciją, sepsį, ypač imunosupresuotiems pacientams.
- Ligoninėje būtina taikyti kontaktines atsargumo priemones (izoliacija, atskiros apsaugos priemonės).
Veiksniai, didinantys VRE riziką
- Ilgalaikis gydymas antibiotikais (ypač vankomicinu), hospitalizacija, buvimas intensyviosios terapijos skyriuje.
- Po transplantacijų, chemoterapijos ar pacientams su kateteriais.
Kada siūloma tirti
- Pacientams, gulintiems rizikos grupėse: intensyviosios terapijos, onkologijos, transplantacijos skyriuose.
- Protrūkio metu ligoninėje - siekiant identifikuoti kolonizuotus pacientus.
- Esant antimikrobinio gydymo neveiksmingumui, kai įtariama atsparių bakterijų infekcija.
Kokie gydytojai skiria?
- Infekcinių ligų gydytojai, gydytojai mikrobioliai, hospitalinės infekcijų kontrolės specialistai.
- Chirurgai, intensyvios terapijos gydytojai ir slaugytojai, padedant nustatyti izoliacijos poreikius.
