Clostridium difficile antigeno tyrimas

Clostridium difficile antigeno tyrimas - tai laboratorinis kokybinis tyrimas, skirtas nustatyti Clostridium difficile bakterijos antigenus paciento išmatose. Šis tyrimas padeda diagnozuoti Clostridium difficile infekciją, ypač pacientams, kuriems pasireiškia viduriavimas po antibiotikų vartojimo.

Tyrimo esmė
  • Antigenai yra baltymai, išskiriami Clostridium difficile bakterijos.
  • Tyrimas nustato šiuos antigenus išmatų mėginyje, rodydamas aktyvią infekciją.
Klinikinė reikšmė
  • Padeda atskirti Clostridium difficile sukeltą viduriavimą nuo kitų priežasčių.
  • Dažnai atliekamas kartu su toksinų tyrimu, siekiant patvirtinti diagnozę.
Procedūra
  • Pacientas turi pateikti šviežią išmatų mėginį (geriausia iki 2 valandų po išskyrimo).
  • Tyrimas atliekamas imunocheminiu metodu (ELISA arba imunochromatografija) laboratorijoje.
Reikalingi apribojimai
  • Vidurius laisvinantys vaistai ar klizmos gali paveikti rezultatą - prieš tyrimą jų vartoti nerekomenduojama.
  • Tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau svarbu vengti mėginio užteršimo.
Priežastys
  • Clostridium difficile infekcija - dažniausia priežastis, ypač po antibiotikų terapijos.
  • Bakterijos kolonizacija (kai kuriais atvejais antigenai nustatomi simptominiams nešiotojams).
  • Persistuojanti infekcija po gydymo, jei antigenai išlieka ilgiau nei 6 savaites.
Ką daryti?
  • Būtina įvertinti klinikinius simptomus (viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas).
  • Dažnai reikalingas papildomas toksinų tyrimas (A ir B toksinai) klinikinės reikšmės patvirtinimui.
  • Gydytojas gali skirti specifinį gydymą (pvz., metronidazoliu ar vankomicinu).
Klinikinės situacijos
  • Viduriavimas atsiradęs per 8 savaites po antibiotikų vartojimo arba hospitalizacijos.
  • Įtariama Clostridium difficile infekcija pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis.
  • Viduriavimas ligoninėje gydomiems pacientams, ypač po ilgalaikio gydymo antibiotikais.
Konsultuojantys gydytojai
  • Infekcinių ligų specialistas
  • Gastroenterologas
  • Šeimos gydytojas arba hospitalinis internistas

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas

1
Sergant šioms ligoms tyrimo metu dažnai nustatomi pakitimai

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!