Maisto alergija
Maisto alergija - tai imuninės sistemos reakcija į tam tikrą maisto produktą, kurį organizmas klaidingai atpažįsta kaip pavojingą. Ji gali pasireikšti lengvu odos niežėjimu, virškinimo sutrikimais, kvėpavimo simptomais, o kai kuriais atvejais - gyvybei pavojinga anafilaksija. Svarbiausia žinoti savo alergenus, mokėti atpažinti pavojingus požymius ir turėti aiškų veiksmų planą.
Maisto alergija atsiranda tada, kai imuninė sistema pernelyg jautriai sureaguoja į tam tikras maiste esančias baltymų daleles. Sveikam žmogui maistas yra suvirškinamas ir įsisavinamas be imuninės sistemos pavojaus signalo, tačiau sergant maisto alergija organizmas į konkretų produktą reaguoja taip, tarsi tai būtų infekcija ar nuodas.
Dažniausiai kalbama apie IgE sukeltą maisto alergiją. IgE - tai tam tikros klasės antikūnai, kurie dalyvauja greitose alerginėse reakcijose. Susidūrus su alergenu, šie antikūnai paskatina putliąsias ląsteles ir bazofilus išskirti histaminą bei kitas uždegimines medžiagas. Dėl to gali atsirasti dilgėlinė, tinimas, sloga, švokštimas, pilvo skausmas, vėmimas ar staigus kraujospūdžio kritimas.
Yra ir ne IgE sukeltų reakcijų, kurios vystosi lėčiau. Jos dažniau pasireiškia virškinamojo trakto simptomais: užsitęsusiu viduriavimu, kraujo priemaiša išmatose, prastu svorio augimu kūdikiams, pilvo pūtimu ar refliuksą primenančiais požymiais. Tokias reakcijas kartais sunkiau atpažinti, nes simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net kitą dieną.
Maisto alergija nėra tas pats, kas maisto netoleravimas. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas susijęs su fermento laktazės trūkumu, o ne su imunine sistema. Netoleravimas gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas ar viduriavimas, tačiau paprastai nesukelia anafilaksijos. Vis dėlto pacientui skirtumas ne visada akivaizdus, todėl pasikartojančius simptomus verta aptarti su gydytoju.
Dažniausi maisto alergenai yra pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, medžių riešutai, žuvis, vėžiagyviai, kviečiai, soja, sezamai. Vaikams dažnesnė alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojai, dalis jų šias alergijas išauga. Alergija riešutams, žuviai ar vėžiagyviams dažniau išlieka ilgą laiką, nors kiekvieno žmogaus situacija individuali.
- Dilgėlinė - staiga atsirandančios niežtinčios, pakilusios odos dėmės.
- Odos paraudimas, karščio pojūtis, niežėjimas.
- Lūpų, vokų, liežuvio, veido ar gerklės tinimas.
- Egzemos paūmėjimas, ypač vaikams, nors vien egzema ne visada reiškia maisto alergiją.
- Niežulys burnoje ar gomuryje, perštėjimas suvalgius tam tikrų vaisių, daržovių ar riešutų.
- Pykinimas, vėmimas arba staigus noras vemti po valgio.
- Pilvo skausmas, spazmai, pilvo pūtimas.
- Viduriavimas, kartais su gleivėmis ar kraujo priemaiša.
- Kūdikiams - neramumas po maitinimo, atpylinėjimas, prastas svorio augimas.
- Atsisakymas valgyti tam tikrą produktą dėl nemalonaus pojūčio, kuris kartojasi.
- Nosies niežėjimas, čiaudulys, vandeninga sloga.
- Kosulys, gerklės spaudimo ar gumulo jausmas.
- Švokštimas, dusulys, pasunkėjęs iškvėpimas.
- Balso prikimimas, sunkumas kalbėti ar ryti.
- Astmos paūmėjimas po kontakto su alergenu.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.
- Kvėpavimo pasunkėjimas, gerklės tinimas, švokštimas.
- Greitai plintanti dilgėlinė ar tinimas kartu su kitų organų simptomais.
- Kraujospūdžio kritimas, išblyškimas, šaltas prakaitas.
- Pasikartojantis vėmimas, stiprus pilvo skausmas kartu su odos ar kvėpavimo simptomais.
Maisto alergija išsivysto dėl sudėtingos genetinių, imuninės sistemos ir aplinkos veiksnių sąveikos. Vieno paaiškinimo, kodėl vienas žmogus toleruoja produktą, o kitam jis sukelia sunkią reakciją, dažniausiai nėra.
Svarbus paveldimumas. Jei tėvai ar broliai ir seserys serga alerginėmis ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas, alerginis rinitas, astma ar maisto alergija, rizika vaikui didesnė. Vis dėlto paveldimas ne konkretus alergenas, o polinkis į alerginį atsaką.
Odos barjero pažeidimas taip pat turi reikšmės. Kūdikiai, sergantys sunkesne egzema, gali būti jautresni maisto alergenams, ypač jei alergenai patenka per sudirgusią odą. Todėl tinkama odos priežiūra ir egzemos kontrolė ankstyvame amžiuje yra svarbi.
Riziką gali didinti jau esamos alerginės ligos. Astma, ypač blogai kontroliuojama, yra svarbus veiksnys, susijęs su sunkesnėmis maisto alergijos reakcijomis. Taip pat didesnė rizika žmonėms, kurie jau yra alergiški vienam maisto produktui.
Amžius turi įtakos alergijos tipui. Vaikystėje dažnesnės alergijos pienui, kiaušiniams, kviečiams, sojai. Paaugliams ir suaugusiesiems dažniau išlieka arba atsiranda alergija riešutams, žuviai, vėžiagyviams, taip pat gali pasireikšti burnos alergijos sindromas, susijęs su žiedadulkių alergija.
Svarbu suprasti, kad maisto alergijos nesukelia prasta mityba ar tėvų klaidos. Taip pat nereikėtų savarankiškai išbraukti daug produktų iš vaiko ar suaugusiojo raciono vien dėl įtarimo. Nepagrįstos dietos gali lemti maistinių medžiagų trūkumą, augimo sutrikimus vaikams ir nereikalingą nerimą šeimoje.
Maisto alergija nustatoma ne pagal vieną tyrimą, o pagal visumą: simptomų pobūdį, jų laiką po valgymo, pasikartojimą, paciento amžių, gretutines ligas ir tyrimų rezultatus. Gydytojui labai padeda tikslus pasakojimas: ką valgėte, kiek suvalgėte, po kiek laiko atsirado simptomai, kiek jie truko, ar reikėjo vaistų, ar panaši reakcija kartojosi.
Dažnai rekomenduojamas maisto ir simptomų dienynas. Jame kelias savaites žymima, kokie produktai vartoti ir kokie simptomai atsirado. Tai ypač naudinga, kai reakcijos nėra labai greitos arba įtariami keli galimi produktai.
Odos dūrio mėginiai atliekami užlašinant alergeno ekstrakto ant odos ir švelniai praduriant paviršinį odos sluoksnį. Jei žmogus jautrus tam alergenui, atsiranda nedidelis patinimas ir paraudimas. Šis tyrimas padeda įvertinti įsijautrinimą, tačiau teigiamas rezultatas dar nereiškia, kad produktas tikrai sukelia klinikinę alergiją.
Kraujo tyrimai gali nustatyti specifinius IgE antikūnus prieš konkrečius maisto alergenus. Kai kuriais atvejais atliekama komponentinė diagnostika, padedanti tiksliau įvertinti, ar reakcijos rizika didesnė, pavyzdžiui, į žemės riešutų ar riešutų baltymus. Šie tyrimai ypač naudingi, kai odos mėginių atlikti negalima arba kai reikia detalesnio rizikos įvertinimo.
Eliminacinė dieta kartais taikoma trumpam, gydytojui prižiūrint. Įtariamas produktas pašalinamas iš raciono, o vėliau vertinama, ar simptomai išnyksta. Svarbu, kad tokia dieta būtų suplanuota atsakingai, ypač vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, kurių mityba jau ribota.
Patikimiausias metodas kai kuriais atvejais yra geriamasis maisto provokacinis mėginys. Jis atliekamas gydymo įstaigoje, kur galima suteikti skubią pagalbą. Pacientui duodamos didėjančios įtariamo produkto dozės ir stebima reakcija. Šis tyrimas padeda patvirtinti arba paneigti alergiją, tačiau jo negalima atlikti savarankiškai namuose.
Nerekomenduojama remtis maisto IgG tyrimais, plaukų tyrimais, biorezonansu ar kitais nepatvirtintais metodais. Jie gali klaidinti, paskatinti nereikalingas dietas ir atitolinti tikrąją diagnozę.
Pagrindinis maisto alergijos valdymo būdas yra patikimas alergeno vengimas ir pasirengimas netikėtai reakcijai. Tai nereiškia, kad žmogus turi gyventi nuolatinėje baimėje, tačiau verta turėti aiškias taisykles: kokių produktų vengti, kaip skaityti etiketes, ką daryti suvalgius netinkamo maisto ir kada kviesti pagalbą.
Etikečių skaitymas yra kasdienės priežiūros dalis. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į pagrindinį produkto pavadinimą, bet ir į sudėtį, galimus pėdsakus, gamybos sąlygas. Restoranuose ar svečiuose svarbu drąsiai klausti apie sudėtines dalis, padažus, prieskonius, kepimo aliejų, kryžminės taršos galimybę.
Jeigu yra anafilaksijos rizika, gydytojas gali paskirti adrenalino autoinjektorių. Adrenalinas yra pirmo pasirinkimo vaistas anafilaksijai gydyti. Jį reikia suleisti nedelsiant, jei atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas, gerklės tinimas, alpimas, ryškus silpnumas arba kelių organų sistemų simptomai po kontakto su alergenu. Po adrenalino suleidimo būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes simptomai gali atsinaujinti.
Antihistamininiai vaistai gali padėti esant lengviems odos simptomams, pavyzdžiui, niežuliui ar dilgėlinei, tačiau jie nepakeičia adrenalino anafilaksijos atveju. Bronchus plečiantys inhaliatoriai gali būti reikalingi astmos simptomams, bet jie taip pat nėra pagrindinis anafilaksijos gydymas.
Kai kuriems pacientams gali būti svarstoma geriamoji imunoterapija ar kitos specializuotos desensibilizacijos formos, pavyzdžiui, esant alergijai žemės riešutams. Tai nėra universaliai tinkamas metodas ir turi būti atliekamas tik prižiūrint patyrusiems specialistams, nes gali sukelti reakcijų.
Vaikams gydymo planas turi būti suderintas su darželiu ar mokykla. Personalas turėtų žinoti, kokių produktų vaikas negali valgyti, kur laikomas adrenalino autoinjektorius ir kaip jį naudoti. Pačiam vaikui, atsižvelgiant į amžių, svarbu palaipsniui mokytis atpažinti nesaugius produktus ir pasakyti suaugusiesiems apie simptomus.
Mitybos specialisto konsultacija naudinga, jei tenka vengti pagrindinių maisto grupių, pavyzdžiui, pieno, kiaušinių, kviečių ar kelių produktų vienu metu. Tikslas - ne tik išvengti alergeno, bet ir išlaikyti visavertę, skanią bei socialiai patogią mitybą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei simptomai kartojasi po to paties maisto produkto, net jei jie atrodo lengvi. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti nereikalingų dietų ir kartu sumažina netikėtos sunkios reakcijos riziką.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei po valgymo atsiranda dusulys, švokštimas, gerklės veržimas, liežuvio ar gerklės tinimas, prikimęs balsas, alpimas, stiprus silpnumas, sumišimas, išplitusi dilgėlinė kartu su vėmimu ar pilvo skausmu. Tai gali būti anafilaksija.
Jei turite adrenalino autoinjektorių ir įtariate anafilaksiją, jį naudokite iš karto, nelaukdami, kol simptomai praeis savaime. Po to kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Geriau adrenalino suleisti laiku, negu pavėluoti.
Vaiką būtina parodyti gydytojui, jei po maitinimo kartojasi vėmimas, viduriavimas, kraujas išmatose, prastas svorio augimas, nuolatinis neramumas ar ryškus odos bėrimas. Taip pat svarbu pasikonsultuoti prieš ilgam pašalinant pieną, kiaušinius, kviečius ar kitus svarbius produktus iš vaiko raciono.
Suaugusiesiems konsultacija reikalinga, jei nauji simptomai atsiranda valgant anksčiau toleruotą maistą, jei reakcijos stiprėja arba jei sergate astma. Blogai kontroliuojama astma didina sunkios alerginės reakcijos riziką, todėl ją būtina tinkamai gydyti.
