Žarnyno nepraeinamumas
Žarnyno nepraeinamumas - tai būklė, kai žarnyno turinys negali normaliai slinkti pirmyn per plonąją arba storąją žarną. Tai nėra paprastas pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas: užsitęsęs nepraeinamumas gali sutrikdyti kraujotaką žarnyne, sukelti infekciją, žarnos plyšimą ir tapti gyvybei pavojinga situacija. Laiku atpažinti simptomai ir greita medicininė pagalba dažnai lemia geresnę baigtį.
Žarnyno nepraeinamumas reiškia, kad žarnynu negali judėti maistas, skysčiai, virškinimo sultys ir dujos. Kliūtis gali susidaryti plonojoje žarnoje, kur vyksta didžioji maisto medžiagų pasisavinimo dalis, arba storojoje žarnoje, kuri dalyvauja vandens įsiurbime ir išmatų formavime.
Dažniausiai skiriami du pagrindiniai tipai. Mechaninis žarnyno nepraeinamumas atsiranda tada, kai žarną fiziškai užblokuoja kliūtis: sąaugos po operacijų, išvarža, navikas, užsisukusi žarna, įstrigęs išmatų kamštis ar svetimkūnis. Funkcinis, arba paralitinis, žarnyno nepraeinamumas pasireiškia tada, kai žarna nėra užspausta, tačiau jos raumenys laikinai nebesusitraukia taip, kaip turėtų. Tai gali nutikti po pilvo operacijų, sunkios infekcijos, elektrolitų sutrikimų ar vartojant kai kuriuos vaistus.
Kai turinys nebejuda, žarnos kilpos plečiasi, jose kaupiasi skysčiai ir dujos. Dėl to atsiranda skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Pavojingiausia situacija - vadinamasis stranguliacinis nepraeinamumas, kai kliūtis kartu sutrikdo žarnos kraujotaką. Tuomet žarnos sienelė gali pradėti žūti, didėja perforacijos ir peritonito rizika.
- Stiprėjantis arba bangomis užeinantis pilvo skausmas, dažnai spazminio pobūdžio.
- Pilvo pūtimas, tempimas, matomas pilvo apimties padidėjimas.
- Pykinimas ir vėmimas; esant plonosios žarnos nepraeinamumui vėmimas dažnai prasideda anksčiau.
- Negalėjimas pasituštinti arba pasišalinti dujoms, ypač visiško nepraeinamumo atveju.
- Apetito stoka, bendras silpnumas, troškulys dėl skysčių netekimo.
- Nuolatinis, nebanginis, labai stiprus pilvo skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, padažnėjęs pulsas.
- Pilvas tampa labai jautrus, skausmingas palietus ar įsitempęs.
- Vėmimas su krauju arba tamsiu turiniu, nemalonus išmatų kvapą primenantis vėmimas.
- Sumišimas, alpimas, mažas šlapimo kiekis - galimi dehidratacijos ar šoko požymiai.
- Kūdikiams gali pasireikšti stiprus verksmas, kojų traukimas prie pilvo, vėmimas tulžimi, pilvo pūtimas.
- Vyresnio amžiaus žmonėms simptomai kartais būna ne tokie ryškūs, todėl pavojinga delsti, ypač jei yra navikų, išvaržų ar ankstesnių operacijų.
Žarnyno nepraeinamumas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Viena dažniausių plonosios žarnos mechaninio nepraeinamumo priežasčių yra sąaugos - randinio audinio juostos pilvo ertmėje, susiformuojančios po operacijų, uždegimų ar traumų. Jos gali tempti arba užspausti žarną.
Kita svarbi priežastis - įstrigusi išvarža. Jei žarnos kilpa patenka į išvaržos maišą ir nebegali grįžti atgal, sutrinka jos praeinamumas, o kartais ir kraujotaka. Storosios žarnos nepraeinamumą neretai sukelia navikai, ypač gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžys. Taip pat pasitaiko žarnos užsisukimas, vadinamas volvulus, kai žarna apsisuka aplink savo ašį.
Riziką didina ankstesnės pilvo ar dubens operacijos, išvaržos, uždegiminės žarnyno ligos, divertikulitas, žarnyno navikai, radioterapija pilvo srityje, sunkus vidurių užkietėjimas. Funkcinį žarnyno nepraeinamumą gali skatinti opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, kai kurie psichotropiniai vaistai, kalio ar kitų elektrolitų trūkumas, sunkios infekcijos, pankreatitas, inkstų nepakankamumas, ilgas nejudrumas po operacijos.
Vaikams svarbios priežastys yra įgimtos žarnyno anomalijos, invaginacija, kai viena žarnos dalis įslenka į kitą, taip pat mekonijaus kamštis naujagimiams. Kiekviename amžiuje priežasties nustatymas yra labai svarbus, nes nuo jos priklauso gydymo skubumas ir būdas.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar buvo vėmimas, ar pasišalina dujos, kada paskutinį kartą tuštintasi, ar anksčiau atliktos pilvo operacijos, ar yra išvaržų, onkologinių ligų. Apžiūros metu vertinamas pilvo pūtimas, jautrumas, žarnyno garsai, dehidratacijos požymiai. Taip pat gali būti apžiūrimos išvaržų vietos ir atliekamas tiesiosios žarnos tyrimas.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, elektrolitai, inkstų funkcijos rodikliai, kepenų ir kasos fermentai, laktatas, jei įtariama žarnos išemija. Šie tyrimai padeda įvertinti organizmo būklę, skysčių netekimą, infekcijos ar audinių pažeidimo riziką.
Vaizdiniai tyrimai yra labai svarbūs. Pilvo rentgenograma gali parodyti išsiplėtusias žarnų kilpas ir skysčio-dujų lygius. Tačiau tiksliausias tyrimas daugeliu atvejų yra kompiuterinė tomografija, dažnai su kontrastine medžiaga. Ji padeda nustatyti nepraeinamumo vietą, priežastį, ar yra žarnos užspaudimo, kraujotakos sutrikimo, perforacijos požymių. Ultragarsinis tyrimas dažnai naudingas vaikams, nėščiosioms, įtariant invaginaciją ar tulžies pūslės bei kitų organų patologiją. Kai kuriais atvejais taikoma kolonoskopija, ypač jei įtariama storosios žarnos kliūtis, tačiau ji atliekama atsargiai ir ne visada tinka ūmioje situacijoje.
Žarnyno nepraeinamumas dažniausiai gydomas ligoninėje, nes būklė gali greitai keistis. Pirmieji veiksmai skirti stabilizuoti paciento būklę: laikinai neleidžiama valgyti ir gerti, į veną lašinami skysčiai, koreguojami elektrolitai, skiriami vaistai nuo pykinimo ir tinkamas skausmo malšinimas. Dažnai įvedamas nazogastrinis zondas - plonas vamzdelis per nosį į skrandį, padedantis pašalinti susikaupusius skysčius ir dujas, sumažinti vėmimą bei žarnos tempimą.
Jei nepraeinamumas dalinis, nėra kraujotakos sutrikimo ar perforacijos požymių, kartais pakanka konservatyvaus gydymo ir atidaus stebėjimo. Tai ypač būdinga sąaugų sukeltam daliniam plonosios žarnos nepraeinamumui. Gydytojai reguliariai vertina skausmą, pilvo būklę, kraujo tyrimus, šlapimo kiekį, kartoja vaizdinius tyrimus, jei reikia.
Operacija būtina, kai įtariamas žarnos užspaudimas, kraujotakos sutrikimas, perforacija, peritonitas, įstrigusi išvarža, visiškas nepraeinamumas ar navikinė kliūtis, kurios negalima pašalinti kitaip. Operacijos metu pašalinama kliūtis, atlaisvinamos sąaugos, sutvarkoma išvarža, kartais pašalinama pažeista žarnos dalis. Kai kuriais storosios žarnos naviko atvejais gali būti įstatomas stentas, kad laikinai arba ilgiau būtų atkurta žarnos praeinamumo funkcija.
Po ūmios fazės svarbi mitybos ir gyvenimo būdo priežiūra. Maistas grąžinamas palaipsniui, pagal gydytojo nurodymus. Jei priežastis buvo navikas, uždegiminė žarnyno liga ar kita lėtinė būklė, reikalingas tolesnis specializuotas gydymas. Savarankiškai vartoti stiprius laisvinamuosius ar klizmas, kai įtariamas nepraeinamumas, gali būti pavojinga.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas kartu su pilvo pūtimu, vėmimu ir negalėjimu pasituštinti ar pasišalinti dujoms. Ypač svarbu neatidėlioti, jei anksčiau buvo pilvo operacijų, turite išvaržą, sergate žarnyno naviku, uždegimine žarnyno liga arba esate vyresnio amžiaus.
Skubios pagalbos reikia, jei skausmas tampa nuolatinis ir labai stiprus, pakyla temperatūra, pilvas įsitempia, atsiranda kraujas išmatose ar vėmaluose, žmogus alpsta, tampa vangus, sumišęs, mažai šlapinasi. Šie požymiai gali rodyti žarnos kraujotakos sutrikimą, infekciją, perforaciją ar šoką.
Kol laukiate medikų, geriau nevalgyti, negerti didelio kiekio skysčių, nevartoti laisvinamųjų vaistų be gydytojo nurodymo. Žarnyno nepraeinamumas yra būklė, kurią saugiausia vertinti medicinos įstaigoje, nes kartais nuo pirmųjų simptomų iki rimtų komplikacijų praeina nedaug laiko.
