Sąnarių patinimas
Sąnarių patinimas - tai vizualiai ir dažnai juntamai padidėjusi sąnario sritis, kurią sukelia skysčių kaupimasis, uždegimas ar audinių pabrinkimas. Šis simptomas gali atsirasti staiga (ūminis) arba vystytis lėtai (lėtinis). Jis dažnai lydimas skausmo, sustingimo, paraudimo ir sumažėjusios sąnario judesių amplitudės.
Sąnarių patinimas yra organizmo atsakas į uždegimą, traumą ar per didelį krūvį. Kai sąnaryje kaupiasi skystis (sinovinis skystis, kraujas ar pūliai), arba paburksta aplinkiniai minkštieji audiniai, sąnarys vizualiai ir apčiuopiamai tampa didesnis. Ši būklė gali būti ūminė (pavyzdžiui, po sumušimo) arba lėtinė (sergant artritu). Patinimas paprastai rodo, kad sąnaryje vyksta uždegiminis procesas: išsiplėtusios kraujagyslės praleidžia daugiau skysčio ir imuninių ląstelių į pažeistą vietą. Tai natūrali gijimo dalis, tačiau jei patinimas išlieka ilgai arba yra labai ryškus, jis gali riboti judėjimą ir kelti diskomfortą. Dėl skysčių pertekliaus sumažėja sąnario paslankumas, o laipsniškas patinimas gali sukelti nuolatinius pakitimus - pavyzdžiui, sąnario deformaciją sergant reumatoidiniu artritu.
Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
- Traumos: patempimas, sumušimas, išnirimas ar lūžis - dažniausiai sukelia ūminį patinimą.
- Per didelis krūvis: ilgas vaikščiojimas, intensyvus sportas ar pasikartojantys judesiai gali laikinai patinti sąnarius.
- Infekcija: odos uždegimas (celiulitas) šalia sąnario gali sukelti vietinį patinimą.
- Nereguliarus fizinis aktyvumas: po ilgesnio nejudrumo (pvz., skrydžio) staigus krūvis gali sukelti patinimą.
- Alerginė reakcija: vabzdžių įkandimai ar kontaktas su dirgikliais gali sukelti vietinį patinimą.
- Amžiniai pokyčiai: osteoartritas - dėl nusidėvėjimo gali atsirasti lėtinis patinimas.
Rimtesnės ligos ar pavojingi signalai
- Ūminis infekcinis artritas (septinis artritas): sąnaryje esanti bakterinė infekcija, kurią lydi stiprus skausmas, karščiavimas, paraudimas ir judėjimo apribojimas - reikalauja skubaus gydymo antibiotikais.
- Reumatoidinis artritas: autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola sąnarius, sukeldama abipusį patinimą, rytinį sustingimą ir galimą sąnario deformaciją.
- Podagra (gichta): dėl šlapimo rūgšties kristalų nusėdimo sąnariuose (dažniausiai didžiajame piršte) atsiranda staigus, labai skausmingas patinimas.
- Pseudopodagra: panaši į podagrą, bet dėl kalcio pirofosfato kristalų; dažniau pažeidžia kelius.
- Reaktyvusis artritas: po infekcijos (pvz., žarnyno ar lytinių takų) gali išsivystyti sąnarių uždegimas, dažnai su apatinės nugaros dalies skausmu.
- Sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos autoimuninės ligos: gali sukelti daugybinį sąnarių patinimą.
- Kraujavimas į sąnarį (hemartrozė): dažnai dėl traumos ar kraujo krešėjimo sutrikimų (pvz., hemofilija), sukelia greitą ir ryškų patinimą.
- Nevėžiniai ar vėžiniai navikai: retai, bet gali būti priežastis, ypač jei patinimas progresuoja be aiškios priežasties.
Jei sąnarių patinimas nėra susijęs su rimta trauma ar ūmine infekcija, galite taikyti šiuos savęs priežiūros metodus:
1. Poilsis - venkite apkrauti patinusį sąnarį. Jei patinimas atsirado po traumos, pailsėkite 24-48 valandas.
2. Šaltis - dėkite ledo paketą (apvyniotą rankšluosčiu) ant patinusios vietos 15-20 minučių kas 2-3 valandas. Tai sumažina uždegimą ir skausmą.
3. Kompresija - naudokite elastingą tvarstį, kuris švelniai spausdamas padeda sumažinti tinimą. Įsitikinkite, kad tvarstis nėra per daug priveržtas - jei nutirpsta pirštai ar oda pamėlynuoja, atlaisvinkite.
4. Pakėlimas - patinęs sąnarys turėtų būti pakeltas aukščiau širdies lygio, kad skystis lengviau nutekėtų (pvz., po kojomis padėkite pagalves).
5. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - jei nėra kontraindikacijų, galite vartoti ibuprofeną ar naprokseną (pagal instrukciją) skausmui ir uždegimui mažinti. Visada pasitarkite su gydytoju, jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos sutrikimų.
6. Šiltos vonios ar kompresai - jei patinimas lėtinis ir nėra ūminio uždegimo, šiluma gali atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką. Tačiau esant ūmiam patinimui, šilumos geriau vengti.
7. Švelnūs judesiai - kai ūminė fazė praeina, stenkitės švelniai judinti sąnarį, kad neatsirastų sustingimas. Per daug neapkraukite.
8. Hidratacija ir mityba - gerkite pakankamai vandens, venkite per daug druskos (didelis natrio kiekis gali skatinti tinimą). Kartais padeda priešuždegiminiai produktai (pvz., imbieras, ciberžolė).
Jei patinimas neatslūgsta per 2-3 dienas, pablogėja ar atsiranda naujų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
1. Poilsis - venkite apkrauti patinusį sąnarį. Jei patinimas atsirado po traumos, pailsėkite 24-48 valandas.
2. Šaltis - dėkite ledo paketą (apvyniotą rankšluosčiu) ant patinusios vietos 15-20 minučių kas 2-3 valandas. Tai sumažina uždegimą ir skausmą.
3. Kompresija - naudokite elastingą tvarstį, kuris švelniai spausdamas padeda sumažinti tinimą. Įsitikinkite, kad tvarstis nėra per daug priveržtas - jei nutirpsta pirštai ar oda pamėlynuoja, atlaisvinkite.
4. Pakėlimas - patinęs sąnarys turėtų būti pakeltas aukščiau širdies lygio, kad skystis lengviau nutekėtų (pvz., po kojomis padėkite pagalves).
5. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - jei nėra kontraindikacijų, galite vartoti ibuprofeną ar naprokseną (pagal instrukciją) skausmui ir uždegimui mažinti. Visada pasitarkite su gydytoju, jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos sutrikimų.
6. Šiltos vonios ar kompresai - jei patinimas lėtinis ir nėra ūminio uždegimo, šiluma gali atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką. Tačiau esant ūmiam patinimui, šilumos geriau vengti.
7. Švelnūs judesiai - kai ūminė fazė praeina, stenkitės švelniai judinti sąnarį, kad neatsirastų sustingimas. Per daug neapkraukite.
8. Hidratacija ir mityba - gerkite pakankamai vandens, venkite per daug druskos (didelis natrio kiekis gali skatinti tinimą). Kartais padeda priešuždegiminiai produktai (pvz., imbieras, ciberžolė).
Jei patinimas neatslūgsta per 2-3 dienas, pablogėja ar atsiranda naujų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Gyvybei pavojingi simptomai - nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112)
- Stiprus, staigus skausmas ir patinimas po sunkios traumos (kritimas, autoavarija).
- Negalėjimas pajudinti sąnario ar atsiremti į koją/ranką.
- Karščiavimas >38°C kartu su sąnario paraudimu, karščiu ir skausmu - gali reikšti septinį artritą.
- Greitai plintantis paraudimas ar patinimas aplink sąnarį, karščiuojanti oda.
- Sąmonės sutrikimas, alpimas ar dusulys kartu su sąnario patinimu.
- Įtariamas lūžis ar išnirimas (nenatūrali sąnario forma, girdimas traškėjimas traumos metu).
Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją per 24 valandas
- Vidutinio stiprumo patinimas po traumos, kuris nemažėja per 1-2 dienas.
- Vieno sąnario paraudimas, karštis ir skausmas be aiškios priežasties - gali būti infekcinis artritas ar podagra.
- Patinimas, kurį lydi karščiavimas (nors ir nežymus), šaltkrėtis ar bendras silpnumas.
- Staigus kelių sąnarių patinimas ir skausmas, ypač jei anksčiau buvo podagros epizodų.
- Jei vartojate kraują skystinančius vaistus (varfariną, rivaroksabaną) ir atsiranda staigus patinimas - gali būti kraujavimas į sąnarį.
- Jei patinimas atsinaujina po kelių dienų arba nepraeina per savaitę.
Kada verta užsirašyti pas šeimos gydytoją artimiausiu metu
- Lėtinis sąnarių patinimas, kuris nėra labai skausmingas, bet riboja judesius.
- Rytinis sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių, ypač kartu su patinimu.
- Dažnai pasikartojantis patinimas be aiškios priežasties (pvz., keliuose, riešuose).
- Jei pastebite simetrinį patinimą (abiejų kelių, riešų ar pirštų sąnarių).
- Jei turite žinomą autoimuninę ligą (reumatoidinį artritą, vilkligę) ir patinimas sustiprėja.
- Jei patinimas atsirado po naujo vaisto (pvz., antihipertenzinių, antidepresantų) vartojimo - galima alerginė reakcija.
