Sjögreno sindromas
Sjögreno sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola organizmo liaukas, dažniausiai gaminančias ašaras ir seiles. Dėl to atsiranda akių ir burnos sausumas, tačiau liga gali paveikti ir sąnarius, odą, plaučius, inkstus ar nervų sistemą. Laiku atpažinus simptomus, galima sumažinti diskomfortą, apsaugoti dantis ir akis bei stebėti galimas komplikacijas.
Sjögreno sindromas yra autoimuninė uždegiminė liga. Sergant ja, imuninės ląstelės kaupiasi egzokrininėse liaukose - ypač ašarų ir seilių liaukose - ir palaipsniui trikdo jų veiklą. Dėl mažesnės ašarų gamybos akys tampa sausos, perštinčios, jautrios šviesai. Sumažėjus seilių kiekiui, džiūsta burna, sunkiau kramtyti ir ryti sausą maistą, dažniau vystosi dantų ėduonis, burnos grybelinės infekcijos.
Sjögreno sindromas gali būti pirminis, kai pasireiškia kaip atskira liga, arba antrinis, kai lydi kitas autoimunines ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę ar sisteminę sklerozę. Nors daugeliui žmonių liga daugiausia sukelia sausumo simptomus ir nuovargį, kai kuriems ji būna sisteminė - pažeidžia sąnarius, odą, plaučius, inkstus, kraujagysles, periferinius nervus. Retai, bet svarbu žinoti, kad sergant Sjögreno sindromu padidėja tam tikrų limfomų rizika, todėl ilgalaikė gydytojo priežiūra yra reikalinga.
- Akių sausumas, perštėjimas, smėlio ar svetimkūnio pojūtis akyse.
- Burnos sausumas, poreikis dažnai gurkšnoti vandenį, ypač kalbant ar valgant.
- Sunkumas ryti sausą maistą, pakitęs skonis, burnos deginimas.
- Dažnas dantų ėduonis, dantenų problemos, blogas burnos kvapas.
- Nuovargis, sumažėjusi ištvermė, bendras silpnumas.
- Sąnarių skausmas, rytinis sąstingis, raumenų maudimas.
- Pasikartojantis seilių liaukų, ypač paausinių, padidėjimas ar skausmingumas.
- Sausa oda, makšties sausumas, sausas kosulys.
- Rankų ar kojų tirpimas, dilgčiojimas, neuropatinis skausmas.
- Bėrimai, purpura, nepaaiškinamas karščiavimas ar svorio mažėjimas.
Tiksli priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad Sjögreno sindromas išsivysto dėl genetinio polinkio, imuninės sistemos reguliacijos sutrikimo ir aplinkos veiksnių sąveikos. Kai kuriems žmonėms ligos pradžią gali paskatinti virusinės infekcijos ar hormoniniai pokyčiai, tačiau tai nereiškia, kad liga yra užkrečiama.
Dažniau serga moterys, ypač vidutinio amžiaus, nors Sjögreno sindromas gali pasireikšti ir vyrams ar jaunesniems žmonėms. Rizika didesnė, jei žmogus jau serga kita autoimunine liga arba šeimoje yra autoimuninių ligų atvejų. Rūkymas, kai kurie vaistai, dehidratacija ir kitos būklės gali sustiprinti sausumo simptomus, tačiau patys savaime nebūtinai sukelia ligą.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, gydytojo apžiūrą ir tyrimų visumą. Svarbu atmesti kitas burnos ar akių sausumo priežastis, pavyzdžiui, vaistų poveikį, cukrinį diabetą, skydliaukės ligas, menopauzę ar dehidrataciją.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai, autoantikūnai anti-SSA/Ro, anti-SSB/La, antinukleariniai antikūnai, reumatoidinis faktorius, imunoglobulinai. Akių sausumui vertinti naudojamas Širmerio testas, ašarų plėvelės vertinimas, ragenos ir junginės dažymas specialiais dažais. Burnos sausumui gali būti atliekamas seilių kiekio matavimas, seilių liaukų ultragarsinis tyrimas, rečiau - mažųjų seilių liaukų biopsija iš lūpos. Jei įtariamas organų pažeidimas, gali prireikti šlapimo tyrimo, krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos, plaučių funkcijos tyrimų, nervų laidumo tyrimų ar kitų specialistų konsultacijų.
Sjögreno sindromas paprastai gydomas ilgalaikiai, siekiant palengvinti simptomus, apsaugoti audinius ir kontroliuoti sisteminį uždegimą. Akių sausumui skiriamos dirbtinės ašaros, drėkinamieji geliai, kartais priešuždegiminiai akių lašai. Burnos sausumui padeda dažnas vandens gurkšnojimas, becukrė kramtomoji guma ar pastilės, seilių pakaitalai, kruopšti burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą.
Kai kuriems pacientams tinka seilių ir ašarų sekreciją skatinantys vaistai, pavyzdžiui, pilokarpinas, jei nėra kontraindikacijų. Sąnarių skausmui, bėrimams ar nuovargiui gydyti gali būti skiriamas hidroksichlorokvinas. Esant vidaus organų pažeidimui, gydymą parenka reumatologas: gali prireikti gliukokortikoidų, imunosupresinių ar biologinių vaistų. Taip pat svarbu nerūkyti, vengti sausų patalpų oro, naudoti oro drėkintuvą, saugoti akis nuo vėjo ir aptarti su gydytoju vaistus, kurie gali didinti sausumą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei akių ar burnos sausumas tęsiasi kelias savaites, trukdo kasdienai, dažnai atsiranda burnos infekcijų ar sparčiai genda dantys. Reumatologo, akių gydytojo ir odontologo priežiūra padeda išvengti ilgalaikių pažeidimų.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda stiprus akių skausmas, staigus regėjimo pablogėjimas, ryškus vienos seilių liaukos patinimas, nepaaiškinamas karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, dusulys, kraujas šlapime, stiprus galūnių tirpimas ar silpnumas. Šie požymiai gali rodyti komplikacijas arba kitą rimtą būklę, kurią reikia įvertinti nedelsiant.
