Sudan black dažymas

Sudan black dažymas yra citocheminis metodas, naudojamas lipidams ir riebalams ląstelėse identifikuoti. Šis dažymas dažniausiai taikomas hematologijoje ūminių leukemijų tipavimui, ypač skiriant mieloidines ir limfoidines kilmės ląsteles.

Funkcija
  • Sudan black dažymas specifiškai nudažo neutrallipidus (trigliceridus, riebalų rūgštis) ir lipoproteinus ląstelių citoplazmoje.
  • Teigiamas dažymasis rodo, kad ląstelėje yra lipidų, kas būdinga mieloidinės serijos ląstelėms (pvz., mieloblastams, monocitams).
  • Naudojamas diferencijuoti ūminę mieloidinę leukemiją (AML) nuo ūminės limfoblastinės leukemijos (ALL).
Kilmė
  • Dažymas buvo sukurtas XX a. pradžioje ir yra vienas iš pagrindinių citocheminių metodų hematologijoje.
  • Pavadinimas kilęs iš dažiklio „Sudan black“, kuris turi afinitetą lipidams.
  • Dažnai atliekamas kartu su kitais citocheminiais dažymais, tokiais kaip mieloperoksidazės (MPO) ar naftol-AS-D-chloracetatų esterazės dažymas.
Procedūra
  • Atliekamas iš periferinio kraujo arba kaulų čiulpų tepinėlio.
  • Tepinėlis fiksuojamas formaldehido garais, po to dažomas Sudan black tirpalu.
  • Po dažymo tepinėlis skalaujamas ir kontrastuojamas (pvz., hematoksilinu).
  • Rezultatai vertinami mikroskopu - teigiamos ląstelės turi juodai mėlynus intarpus citoplazmoje.
  • Rezultatas pateikiamas kaip teigiamas/neigiamas arba procentais (dalis teigiamų blastų).
Pasiruošimas
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, mėginys imamas kaip įprastam kraujo tyrimui.
  • Svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, tačiau tai retai įtakoja dažymą.
  • Tyrimas atliekamas specializuotoje hematologijos laboratorijoje.
Priežastys
  • Teigiamas Sudan black dažymas (≥3% blastų) rodo mieloidinę diferenciaciją.
  • Dažniausiai stebimas sergant ūmine mieloidine leukemija (AML), ypač M4 (mielomonocitinė) ir M5 (monocitinė) variantais pagal FAB klasifikaciją.
  • Taip pat gali būti teigiamas sergant mielodisplaziniu sindromu ar kitomis mieloidinėmis neoplazijomis.
  • Retai teigiamas rezultatas gali būti ir limfoidinės kilmės ląstelėse (pvz., Burkitt limfoma), tačiau tai nėra būdinga.
Reikšmė
  • Padeda diferencijuoti ūminę mieloidinę leukemiją nuo limfoblastinės leukemijos (ALL).
  • Teigiamas rezultatas patvirtina mieloidinę kilmę, kas yra svarbu parenkant gydymą (pvz., chemoterapijos režimą).
  • Kartu su kitais citocheminiais žymenimis (MPO, esterazės) leidžia tiksliai klasifikuoti leukemijos potipį.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtarus ūminę leukemiją (ypač kai kraujo tyrime randama blastų).
  • Leukocitozė su neaiškios diferenciacijos ląstelėmis periferiniame kraujyje.
  • Diferencinė diagnostika tarp mieloidinės ir limfoidinės kilmės neoplazijų.
  • Stebint gydymo efektyvumą ar ligos recidyvo tikimybę po chemoterapijos.
Į kuriuos gydytojus kreiptis
  • Hematologas - pagrindinis specialistas, skiriantis šį tyrimą leukemijų diagnostikoje.
  • Onkologas - jei gydoma hematologinė neoplazija.
  • Infekcinių ligų gydytojas - retais atvejais, kai pakitimai susiję su infekcija (pvz., virusinėmis ligomis).

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja