Leukopenija
Leukopenija - tai būklė, kai jūsų kraujyje yra per mažai baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų). Šios ląstelės yra pagrindinis jūsų imuninės sistemos ginklas kovojant su infekcijomis. Sumažėjęs leukocitų kiekis gali padidinti riziką susirgti, todėl svarbu suprasti šios būklės priežastis ir laiku imtis veiksmų.
Leukopenija yra kraujo sutrikimas, kai leukocitų skaičius nukrinta žemiau normos ribos (paprastai mažiau nei 4 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo). Baltieji kraujo kūneliai gaminami kaulų čiulpuose ir atlieka esminį vaidmenį organizmo apsaugoje. Dėl leukopenijos jūsų organizmas tampa pažeidžiamesnis bakterijų, virusų ir grybelių sukeltoms infekcijoms. Ji gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo priežasties.
- Dažnos arba ilgai trunkančios infekcijos (pvz., gerklės, kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijos)
- Nepaaiškinamas karščiavimas arba šaltkrėtis
- Bendras silpnumas, nuovargis be aiškios priežasties
- Galvos skausmas arba raumenų skausmai
- Burnos opos arba opelės ant gleivinių
- Daugeliu atvejų leukopenija gali neturėti jokių simptomų ir būti nustatyta atsitiktinai atliekant kraujo tyrimą.
Leukopeniją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys: virusinės infekcijos (pvz., gripas, hepatitas, ŽIV), chemoterapija ar spindulinis gydymas vėžio atveju, autoimuninės ligos (pvz., vilkligė), kaulų čiulpų sutrikimai (aplastinė anemija, mielodisplazinis sindromas), kai kurie vaistai (antibiotikai, prieštraukuliniai vaistai), taip pat mitybos trūkumai (vitamino B12, folio rūgšties stoka). Rizikos veiksniams priskiriama: vyresnis amžius, lėtinės ligos, susilpnėjusi imuninė sistema.
Leukopenija dažniausiai nustatoma atliekant bendrą kraujo tyrimą, kuris parodo leukocitų skaičių. Jei leukocitų kiekis yra sumažėjęs, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus - kraujo tepinėlį su leukocitų formule, kaulų čiulpų biopsiją arba genetinius tyrimus. Taip pat gali būti atliekami testai, padedantys nustatyti galimas infekcijas ar autoimuninius procesus.
Gydymas priklauso nuo leukopenijos priežasties. Jei ją sukėlė vaistai, gali tekti juos pakeisti. Esant infekcijai, skiriami antivirusiniai, antibakteriniai ar priešgrybeliniai medikamentai. Kai kuriais atvejais naudojami augimo faktoriai (G-CSF), kurie skatina kaulų čiulpus gaminti baltuosius kraujo kūnelius. Svarbi ir mityba - pakankamas baltymų, vitamino B12, folio rūgšties ir cinko kiekis. Jei leukopenija susijusi su chemoterapija, ji dažnai praeina savaime baigus gydymą.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite pasikartojančias arba sunkiai gydomas infekcijas, ilgai trunkantį karščiavimą, nepaaiškinamą silpnumą arba jei jaučiate, kad jūsų organizmas sunkiai kovoja su peršalimo ligomis. Ypač svarbu suskubti, jei gydomas vėžys ar kita lėtinė liga. Atsiradus staigiam karščiavimui ar šaltkrėčiui, būtina neatidėliotina medicininė pagalba - tai gali reikšti rimtą infekciją.
