Leukocitai
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis ir uždegiminiais procesais. Jų kiekio kraujyje pokyčiai gali rodyti įvairias sveikatos problemas - nuo infekcijų iki kraujodaros sutrikimų.
Funkcija
- Apsaugo organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių ir parazitų.
- Dalyvauja uždegiminiuose procesuose ir alerginėse reakcijose.
- Padeda šalinti pažeistas ląsteles ir svetimkūnius.
Kilmė
- Gaminami kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių.
- Subręsta limfmazgiuose, blužnyje ir užkrūčio liaukoje.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraują duoti ryte nevalgius.
- Rezultatas parodomas per 1-2 darbo dienas.
Dažniausios priežastys
- Infekcijos (bakterinės, virusinės, grybelinės).
- Uždegiminiai procesai (artritas, pankreatitas, kolitas).
- Stresas, rūkymas, fizinis krūvis.
- Kraujo ligos (leukemijos, mieloproliferaciniai sindromai).
- Vaistai (kortikosteroidai, ličio preparatai).
Dažniausios priežastys
- Virusinės infekcijos (gripas, hepatitas, ŽIV).
- Kaulų čiulpų nepakankamumas (aplastinė anemija).
- Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė).
- Chemoterapija, spindulinė terapija.
- Kepenų cirozė, blužnies hiperfunkcija.
Patartina atlikti
- Įtariant infekciją ar uždegimą (karščiavimas, silpnumas).
- Stebint gydymo efektyvumą (chemoterapija, imunosupresantai).
- Prieš operaciją arba profilaktiškai sergant lėtinėmis ligomis.
- Gydytojas - šeimos gydytojas arba hematologas.
| Bendra | 4.0-10.0 × 10^9/l (tūkst./µl) |
|---|---|
| Vyrams | 4.5-10.5 × 10^9/l |
| Moterims | 4.0-10.0 × 10^9/l |
