Neutropenija
Neutropenija - tai būklė, kai jūsų kraujyje yra per mažai neutrofilų - baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra pirmoji organizmo gynybos linija prieš bakterines ir grybelines infekcijas. Ši būklė gali būti lengva ir besimptomė, tačiau sunkiais atvejais žymiai padidėja infekcijų rizika, todėl ją svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti.
Neutropenija yra hematologinė būklė, kai neutrofilų (granulocitų pogrupis) kiekis periferiniame kraujyje yra mažesnis už normą. Neutrofilai yra svarbiausios ląstelės, kovojančios su bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis - jie fagocituoja (suryja) mikroorganizmus. Normalus neutrofilų skaičius suaugusiam žmogui yra 1,5-8,0 × 10⁹/l. Kai šis skaičius nukrenta žemiau 1,5 × 10⁹/l, kalbame apie neutropeniją. Būklė skirstoma pagal sunkumą: lengva (1,0-1,5 × 10⁹/l), vidutinė (0,5-1,0 × 10⁹/l) ir sunki (mažiau nei 0,5 × 10⁹/l). Sunkiausia forma, vadinama agranulocitoze, kai neutrofilų beveik visai nėra, kelia tiesioginį pavojų gyvybei dėl nekontroliuojamų infekcijų. Neutropenija gali pažeisti kaulų čiulpus - pagrindinę kraujo ląstelių gamybos vietą, taip pat gali būti susijusi su blužnies, kepenų ar imuninės sistemos sutrikimais.
- Dažnos, pasikartojančios arba sunkiai gydomos infekcijos (ypač burnos ertmės, gerklės, odos, plaučių)
- Karščiavimas be aiškios priežasties
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Padidėję limfmazgiai
- Staigus aukštas karščiavimas (>38,3°C), kuris gali rodyti sepsį
- Opelės ir gleivinės pažeidimai burnoje (stomatitas)
- Sunkios pneumonijos ar sepsis
- Greitas būklės prastėjimas, reikalaujantis skubios hospitalizacijos
Neutropenija gali atsirasti dėl sumažėjusios neutrofilų gamybos kaulų čiulpuose arba padidėjusio jų naikinimo kraujyje. Pagrindinės priežastys: 1) Kaulų čiulpų pažeidimas - dėl chemoterapijos, spindulinio gydymo, leukemijos, aplazinės anemijos ar mielodisplastinio sindromo. 2) Autoimuniniai sutrikimai - kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja neutrofilus (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas). 3) Infekcijos - virusinės (ŽIV, hepatitas,Epšteino-Baro virusas), bakterinės (tuberkuliozė, sepsis) arba sunkios grybelinės. 4) Vaistai - daugelis vaistų gali sukelti neutropeniją kaip šalutinį poveikį: antipsichotikai, antibiotikai, priešuždegiminiai vaistai, tirostatikai. 5) Mitybos trūkumai - vitamino B12, folio rūgšties ar vario stoka. 6) Įgimtos formos - retos genetinės ligos, pasireiškiančios nuo kūdikystės. Rizikos veiksniai: amžius (vyresni žmonės), lėtinės ligos, imunodeficitas, intensyvus chemoterapinis gydymas.
Neutropenija dažniausiai nustatoma atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą (pilną kraujo vaizdą). Jei neutrofilų skaičius yra mažas, gydytojas papildomai gali paskirti: kraujo tepinėlį (mikroskopinį vertinimą), kaulų čiulpų biopsiją (jei įtariama pirminė kaulų čiulpų liga), antineutrofilinių antikūnų tyrimą (autoimuninei neutropenijai patvirtinti), virusų serologinius tyrimus (ŽIV, hepatitas), vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio nustatymą. Jei neutropenija nustatoma be aiškios priežasties, atliekamas išsamus imunologinis ir hematologinis ištyrimas, siekiant atmesti piktybinius susirgimus.
Gydymas priklauso nuo neutropenijos priežasties, sunkumo ir lydinčių infekcijų. Lengvos formos dažnai nereikalauja specifinio gydymo, tik stebėjimo. Pagrindiniai metodai: 1) Gydymas augimo faktoriais (G-CSF - granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius, pvz., filgrastimas) - skatina neutrofilų gamybą, naudojamas po chemoterapijos ar esant sunkiai neutropenijai. 2) Infekcijų prevencija - asmens higiena, vengimas minios, karščiuojančių žmonių, profilaktiniai antibiotikai (ypač esant sunkiai neutropenijai). 3) Gydymas antibiotikais - jei yra infekcijos požymių, nedelsiant skiriami plataus spektro antibiotikai. 4) Imunosupresiniai vaistai (kortikosteroidai, imunoglobulinai) - esant autoimuninei kilmei. 5) Kaulų čiulpų transplantacija - svarstoma esant įgimtoms formoms arba po chemoterapijos atsinaujinus ligai. 6) Priežasties šalinimas - nutraukiamas neutropeniją sukėlęs vaistas, gydoma pagrindinė liga. Sunkiais atvejais pacientas hospitalizuojamas izoliacijoje.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia: karščiavimas (temperatūra virš 38°C), ypač jei jis trunka ilgiau nei 24 valandas; šaltkrėtis; staigus bendras silpnumas ar alpulys; pasunkėjęs kvėpavimas; kraujavimas iš dantenų, nosies ar atsiranda kraujosruvų be traumos; skausmas ryjant ar burnos opelės; bet kokia greitai progresuojanti infekcija (pūliniai, odos uždegimai). Jei jau žinote, kad turite neutropeniją, bet karščiavimas nepraeina pavartojus profilaktinių antibiotikų, skubiai vykite į ligoninę. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei po chemoterapijos ar spindulinio gydymo jaučiate silpnumą arba pakilo temperatūra.
