Miokarditas
Miokarditas - tai širdies raumens, vadinamo miokardu, uždegimas. Jis gali prasidėti po virusinės infekcijos, pasireikšti labai lengvai arba, retesniais atvejais, sutrikdyti širdies gebėjimą pumpuoti kraują. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas miokarditas dažnai praeina be ilgalaikių pasekmių, tačiau ignoruoti krūtinės skausmo, dusulio ar širdies ritmo sutrikimų nereikėtų.
Miokarditas yra uždegiminė širdies raumens liga. Širdies raumuo atsakingas už ritmingą susitraukimą ir kraujo išstūmimą į visą organizmą. Kai miokardas uždegamas, jo ląstelės gali paburkti, susilpnėti, o elektrinių impulsų plitimas širdyje gali tapti netolygus.
Dažniausiai miokarditas susijęs su imuninės sistemos reakcija į infekciją. Pavyzdžiui, persirgus virusine kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto infekcija, organizmas kovoja su sukėlėju, tačiau uždegiminis atsakas kartais paliečia ir širdies raumenį. Uždegimas gali būti židininis, kai paveikiama nedidelė miokardo dalis, arba išplitęs, kai sutrinka didesnė širdies raumens funkcijos dalis.
Miokarditas gali pažeisti ne tik raumenines širdies ląsteles, bet ir širdies elektrinę sistemą, todėl atsiranda permušimai, greitas širdies plakimas ar pavojingos aritmijos. Kai kuriais atvejais sumažėja širdies susitraukimo jėga ir vystosi širdies nepakankamumas. Liga gali būti ūminė, trunkanti kelias savaites, arba pereiti į užsitęsusią formą. Retai po miokardito išsivysto dilatacinė kardiomiopatija - būklė, kai širdies ertmės išsiplečia, o širdis silpniau pumpuoja kraują.
- Krūtinės skausmas, spaudimas ar maudimas, kartais primenantis širdies priepuolį.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje.
- Neįprastas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Širdies permušimai, plakimo pagreitėjimas, nereguliarus ritmas.
- Galvos svaigimas, silpnumo epizodai ar alpimas.
- Kojų, kulkšnių tinimas, jei pradeda vystytis širdies nepakankamumas.
- Karščiavimas ar subfebrili temperatūra.
- Gerklės skausmas, kosulys, sloga arba bendras „peršalimo“ jausmas.
- Raumenų ir sąnarių skausmai.
- Pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas, ypač jei prieš tai buvo virusinė žarnyno infekcija.
- Krūtinės diskomfortas, atsirandantis praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po infekcijos.
- Stiprėjantis dusulys gulint arba naktį.
- Greitas širdies plakimas kartu su silpnumu, prakaitavimu ar nerimu.
- Staigus fizinio krūvio netoleravimas, kai įprasta veikla tampa labai sunki.
- Melsvos lūpos, šaltas prakaitas, ryškus bendras išsekimas.
- Sąmonės netekimas arba pasikartojantys alpimai.
Dažniausia miokardito priežastis yra virusinės infekcijos. Jį gali sukelti enterovirusai, adenovirusai, parvovirusas B19, gripo virusas, SARS-CoV-2 ir kiti virusai. Kai kuriais atvejais miokarditas pasireiškia ne dėl tiesioginio viruso pažeidimo, o dėl pernelyg aktyvios imuninės reakcijos, kai organizmo gynybinės ląstelės pažeidžia širdies raumenį.
Rečiau miokarditą sukelia bakterijos, parazitai ar grybeliai. Tam tikrose situacijose širdies raumens uždegimas gali būti susijęs su Laimo liga, difterija, Chago liga ar sunkesnėmis sisteminėmis infekcijomis. Neinfekcinės priežastys taip pat svarbios: autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar vaskulitai, gali sukelti širdies raumens uždegimą.
Miokarditas gali išsivystyti kaip reta reakcija į kai kuriuos vaistus, toksines medžiagas ar narkotikus. Riziką didina kokainas, gausus alkoholio vartojimas, kai kurie chemoterapiniai vaistai, imuninės terapijos preparatai. Kartais miokarditas pasireiškia po vakcinacijos, tačiau tokie atvejai yra reti, dažniausiai lengvi ir turi būti vertinami gydytojo individualiai.
Rizikos veiksniai yra neseniai persirgta infekcija, intensyvus sportavimas sergant ar iškart po karščiavimo, nusilpusi imuninė sistema, autoimuninės ligos, tam tikrų vaistų vartojimas ir ankstesnės širdies ligos. Svarbu žinoti, kad miokarditas gali ištikti ir jauną, anksčiau sveiką žmogų.
Miokardito diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia apie neseniai buvusias infekcijas, karščiavimą, krūtinės skausmą, dusulį, fizinį krūvį, vartojamus vaistus, šeimos širdies ligų istoriją. Apžiūros metu vertinamas pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas, klausoma širdies ir plaučių, ieškoma tinimų ar širdies nepakankamumo požymių.
Dažnai atliekama elektrokardiograma, kuri gali parodyti ritmo sutrikimus, laidumo pokyčius ar požymius, panašius į miokardo infarktą. Kraujo tyrimai padeda įvertinti uždegimo aktyvumą ir širdies raumens pažeidimą. Ypač svarbūs troponinai, kurie gali padidėti pažeidus miokardą, taip pat C reaktyvusis baltymas, bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai. Jei įtariamas širdies nepakankamumas, tiriamas natriuretinis peptidas.
Echokardiografija, arba širdies ultragarsinis tyrimas, parodo širdies ertmių dydį, vožtuvų būklę, susitraukimo jėgą ir skysčio kiekį aplink širdį. Vienas tiksliausių tyrimų yra širdies magnetinio rezonanso tomografija. Ji padeda nustatyti miokardo uždegimą, paburkimą, randėjimą ir pažeidimo išplitimą.
Kai simptomai labai sunkūs, diagnozė neaiški arba gydymas neveiksmingas, gali būti atliekama endomiokardo biopsija - labai specializuotas tyrimas, kai paimamas mažas širdies raumens audinio mėginys. Kartais prireikia kompiuterinės tomografijos, koronarinės angiografijos ar kitų tyrimų, kad būtų atmestas miokardo infarktas, plaučių embolija ar kitos pavojingos būklės.
Miokardito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, priežasties ir širdies funkcijos. Lengvesniais atvejais svarbiausia yra poilsis, fizinio krūvio ribojimas ir atidus stebėjimas. Net jei žmogus jaučiasi geriau, intensyvaus sporto paprastai rekomenduojama vengti kelis mėnesius, nes krūvis uždegimo metu gali didinti aritmijų ir komplikacijų riziką.
Jei yra skausmas ar karščiavimas, vaistus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai širdies nepakankamumui gydyti: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai, beta adrenoblokatoriai, mineralokortikoidų receptorių antagonistai, diuretikai. Jie padeda sumažinti širdies apkrovą, gerina kraujotaką ir mažina tinimus.
Esant ritmo sutrikimams, gali būti skiriami antiaritminiai vaistai arba taikomas ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas. Jei nustatoma konkreti infekcinė priežastis, gydymas nukreipiamas į sukėlėją, pavyzdžiui, antibiotikai bakterinei infekcijai gydyti. Autoimuninio ar imuninės terapijos sukelto miokardito atvejais gali prireikti imunitetą slopinančių vaistų, tačiau jie skiriami tik specialisto sprendimu.
Sunkiais atvejais žmogus gydomas ligoninėje, kartais intensyviosios terapijos skyriuje. Jei širdis laikinai nepajėgia palaikyti kraujotakos, gali būti taikomos kraujotaką palaikančios priemonės, intraveniniai vaistai, retais atvejais - mechaninė kraujotakos pagalba. Daugeliui pacientų būklė pagerėja, tačiau po miokardito būtini kontroliniai vizitai, pakartotinė echokardiografija ar magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų įvertintas širdies atsistatymas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po infekcijos atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, neįprastas nuovargis, širdies permušimai ar sumažėja fizinis pajėgumas. Ypač svarbu neignoruoti simptomų, jei jie atsirado praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po karščiavimo, gripo, COVID-19 ar kitos virusinės ligos.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei krūtinės skausmas stiprus, spaudžiantis, plinta į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, jei kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, ryškus silpnumas. Taip pat skubiai kreipkitės, jei alpstate, jaučiate labai greitą ar nereguliarų širdies plakimą, sunku kvėpuoti gulint, mėlynuoja lūpos, tinsta kojos arba staiga pablogėja savijauta.
Jei gydytojas įtarė ar patvirtino miokarditą, svarbu laikytis nurodymų, nevartoti savavališkai vaistų ir neskubėti grįžti prie intensyvaus sporto. Net ir pagerėjus savijautai, širdžiai gali reikėti daugiau laiko visiškai atsistatyti.
