CCL2 MCP1 tyrimas
CCL2 (chemokino ligandas 2), dar vadinamas MCP-1 (monocitų chemoattraktantinis baltymas-1), yra citokinas, reguliuojantis imuninių ląstelių migraciją į uždegimo vietas. Šis tyrimas matuoja CCL2 koncentraciją kraujyje ir padeda vertinti uždegiminius bei autoimuninius procesus organizme.
Funkcija
- CCL2 yra chemokinas, pritraukiantis monocitus, makrofagus ir kitas imunines ląsteles į uždegimo židinius.
- Jis dalyvauja lėtinio uždegimo, aterosklerozės, autoimuninių ligų ir navikų vystymesi.
- Padidėjusi CCL2 koncentracija siejama su aktyvia uždegimine būsena.
Kilmė
- CCL2 gaminamas įvairių ląstelių: endotelio, fibroblastų, monocitų, makrofagų ir tam tikrų navikinių ląstelių.
- Jo gamybą skatina uždegiminiai mediatoriai, tokie kaip TNF-α, IL-1β ir bakterių lipopolisacharidai.
Procedūra
- Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas iš alkūnės duobės.
- Prieš tyrimą specialaus pasiruošimo nereikia, bet rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, kad būtų išvengta maisto įtakos rodmenims.
- Kraujas mėginys centrifuguojamas, o serumas arba plazma analizuojamas imunofermentiniu metodu (ELISA).
- Rezultatai gaunami per 1-3 darbo dienas.
Uždegiminės ligos
- Reumatoidinis artritas - aktyvus sąnarių uždegimas didina CCL2 gamybą.
- Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) - autoimuninis procesas su padidėjusiu chemokinų kiekiu.
- Uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas) - vietinis ir sisteminis uždegimas.
Širdies ir kraujagyslių ligos
- Aterosklerozė - CCL2 dalyvauja monocitų pritraukime į kraujagyslių sienelę, susidarant ateromoms.
- Miokardo infarktas - audinių pažeidimas sukelia staigų CCL2 išsiskyrimą.
Kitos priežastys
- Obesumas (nutukimas) - riebalinis audinys gamina CCL2, susijęs su lėtiniu uždegimu.
- Diabetas 2 tipo - hiperglikemija skatina CCL2 ekspresiją.
- Navikai - kai kurie vėžiai (pvz., krūties, plaučių) išskiria CCL2, skatindami metastazavimą.
Imunosupresija
- Ilgalaikis gydymas kortikosteroidais arba imunosupresantais gali slopinti CCL2 gamybą.
- Įgimti imunodeficitai - reti atvejai, kai sumažėja chemokinų sintezė.
Genetiniai veiksniai
- Tam tikri CCL2 geno polimorfizmai gali lemti mažesnę baltymo ekspresiją.
- Laboratorinės klaidos arba netinkamas mėginio laikymas gali sukelti klaidingai žemus rezultatus.
Specialistai
- Imunologas - vertinant lėtines uždegimines ar autoimunines ligas.
- Reumatologas - diagnozuojant aktyvų reumatoidinį artritą ar SRV.
- Kardiologas - įtariant aterosklerozę arba vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Klinikinės situacijos
- Įtariant lėtinį uždegimą be aiškios priežasties (pvz., karščiavimas, sąnarių skausmas).
- Stebint gydymo efektyvumą sergant autoimuninėmis ligomis (prieš ir po terapijos).
- Moksliniuose tyrimuose ir klinikiniuose tyrimuose, vertinant uždegimo biomarkerius.
| Bendra | Normalios CCL2 koncentracijos kraujyje priklauso nuo laboratorijos ir naudojamo metodo. Paprastai sveikų suaugusiųjų vertės svyruoja nuo 50 iki 300 pg/mL. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams normos yra panašios į bendrąsias, tačiau gali būti šiek tiek aukštesnės dėl didesnio kūno masės indekso įtakos. |
| Moterims | Moterims normos atitinka bendrąsias, tačiau nėštumo metu ar vartojant hormoninius kontraceptikus gali padidėti. |
