Vaskulitas
Vaskulitas - tai ligų grupė, kai dėl imuninės sistemos sukelto uždegimo pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Kraujagyslės gali susiaurėti, užsikimšti arba susilpnėti, todėl organai ir audiniai gauna mažiau kraujo bei deguonies. Laiku atpažintas Vaskulitas dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojamas, tačiau negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų.
Vaskulitas nėra viena konkreti liga - tai platus būklių spektras, kurias jungia bendras požymis: kraujagyslių uždegimas. Pažeistos gali būti smulkios, vidutinės arba stambios kraujagyslės, todėl simptomai labai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje vyksta uždegimas.
Kraujagyslių sienelėms uždegus, jos patinsta, tampa storesnės ir siauresnės. Dėl to kraujas sunkiau teka į audinius. Kai organas gauna per mažai kraujo, jis ima veikti prasčiau, o sunkiais atvejais gali atsirasti audinių žūtis. Kartais kraujagyslės sienelė susilpnėja ir išsiplečia - susidaro aneurizma, kuri gali plyšti.
Vaskulitas gali pažeisti beveik bet kurią organizmo sistemą: odą, sąnarius, inkstus, plaučius, nervus, akis, virškinamąjį traktą, širdį ar galvos smegenis. Vieniems žmonėms liga pasireiškia tik odos bėrimais, kitiems - inkstų ar plaučių funkcijos sutrikimu. Dėl tokios įvairovės Vaskulitas kartais diagnozuojamas ne iš karto.
Pagal kraujagyslių dydį skiriamos kelios formos. Stambiųjų kraujagyslių Vaskulitas gali apimti aortą ir jos šakas. Vidutinių kraujagyslių Vaskulitas gali pažeisti organus maitinančias arterijas. Smulkiųjų kraujagyslių Vaskulitas dažnai susijęs su kapiliarais, venulėmis ir arteriolėmis, todėl gali pasireikšti odos bėrimais, inkstų uždegimu ar plaučių pažeidimu.
Svarbu suprasti, kad Vaskulitas dažnai susijęs su imuninės sistemos veiklos sutrikimu. Imuninė sistema, kuri įprastai gina nuo infekcijų, klaidingai nukreipia uždegiminį atsaką į kraujagysles. Kai kuriais atvejais priežastis aiški, pavyzdžiui, infekcija ar vaistas, tačiau dažnai tikslus paleidžiamasis veiksnys nenustatomas.
- Užsitęsęs nuovargis, silpnumas, sumažėjusi ištvermė.
- Karščiavimas arba neaiškios kilmės temperatūros pakilimas.
- Svorio kritimas be aiškios priežasties.
- Naktinis prakaitavimas.
- Raumenų ir sąnarių skausmai, rytinis sustingimas.
- Bendras negalavimas, apetito stoka.
- Smulkūs raudoni ar violetiniai taškeliai odoje, dažniausiai kojose.
- Skausmingi mazgeliai, opos ar lėtai gyjančios žaizdos.
- Pirštų pabalimas, pamėlynavimas ar šalimas.
- Tirpimas, dilgčiojimas, deginantis skausmas rankose ar kojose.
- Staigus galūnės skausmas, blyškumas ar šaltumas, kai sutrinka kraujotaka.
- Užsitęsęs kosulys, dusulys, krūtinės skausmas.
- Kraujo atkosėjimas - tai skubus simptomas.
- Kraujas šlapime, putotas šlapimas, tinimai veide ar kojose.
- Padidėjęs kraujospūdis, ypač jei anksčiau jis buvo normalus.
- Galvos skausmas, regos sutrikimai, galvos svaigimas.
- Vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar traukuliai - tai neatidėliotinos pagalbos požymiai.
- Akių paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai ar regos pablogėjimas.
- Nuolatinė sloga, kraujavimas iš nosies, nosies plutelės.
- Pasikartojantys sinusitai ar ausų uždegimai.
- Pilvo skausmas po valgio, pykinimas, viduriavimas.
- Kraujas išmatose arba staigus stiprus pilvo skausmas.
Vaskulitas dažniausiai atsiranda dėl nenormalios imuninės sistemos reakcijos. Uždegimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, tačiau daugeliu atvejų vienos aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Autoimuniniai procesai. Organizmas klaidingai atpažįsta kraujagyslių struktūras kaip svetimas ir pradeda jas pulti.
- Infekcijos. Kai kurios virusinės ar bakterinės infekcijos gali sužadinti kraujagyslių uždegimą. Reikšmingi pavyzdžiai - hepatito B ar C virusai, kai kurios streptokokinės infekcijos.
- Vaistai. Retais atvejais Vaskulitas gali pasireikšti kaip reakcija į tam tikrus antibiotikus, vaistus nuo traukulių, kraujospūdžio vaistus ar kitus preparatus.
- Kitos ligos. Vaskulitas gali būti susijęs su reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, uždegiminėmis žarnyno ligomis ar kitomis autoimuninėmis būklėmis.
- Navikinės ligos. Kai kada kraujagyslių uždegimas gali būti susijęs su kraujo ar kitais piktybiniais susirgimais.
- Amžius. Kai kurios formos dažnesnės vaikams, kitos - vyresnio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, tam tikros stambiųjų kraujagyslių formos dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų asmenims.
- Genetinis polinkis. Paveldimumas dažniausiai nėra tiesioginis, tačiau tam tikri genetiniai ypatumai gali padidinti imuninės sistemos polinkį reaguoti netinkamai.
- Rūkymas ir kraujagyslių sveikata. Rūkymas tiesiogiai nėra visų formų priežastis, bet blogina kraujagyslių būklę ir gali didinti komplikacijų riziką.
Vaskulitas nėra užkrečiamas kaip gripas ar peršalimas. Net jei ligą paskatino infekcija, pats kraujagyslių uždegimas dažniausiai yra imuninės sistemos reakcijos pasekmė, o ne tiesioginis užkrato perdavimas kitam žmogui.
Vaskulitas diagnozuojamas vertinant simptomus, apžiūros duomenis, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Kadangi liga gali imituoti daugelį kitų būklių, gydytojui svarbu matyti visą vaizdą: kada prasidėjo negalavimai, kokie organai galimai pažeisti, kokie vaistai vartojami, ar buvo infekcijų.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas. Gali būti nustatoma mažakraujystė, padidėjęs leukocitų ar trombocitų kiekis.
- Uždegimo rodikliai: C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis. Padidėję rodikliai rodo aktyvų uždegimą, bet nėra specifiški vien tik šiai ligai.
- Inkstų funkcijos tyrimai: kreatininas, šlapalas, elektrolitai.
- Šlapimo tyrimas. Labai svarbus, nes kraujas ar baltymas šlapime gali rodyti inkstų pažeidimą net tada, kai žmogus nejaučia jokių šlapinimosi simptomų.
- Imunologiniai tyrimai. Gali būti tiriami ANCA antikūnai, ANA, komplemento komponentai, reumatoidinis faktorius, krioglobulinai ir kiti žymenys.
- Infekcijų tyrimai. Prireikus atliekami hepatito B, hepatito C, ŽIV ar kitų infekcijų tyrimai.
- Vaizdiniai tyrimai. Gali būti reikalinga krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, echoskopija, angiografija ar pozitronų emisijos tomografija. Šie tyrimai padeda įvertinti kraujagyslių susiaurėjimus, aneurizmas, plaučių ar kitų organų pažeidimą.
- Biopsija. Jei įmanoma, paimamas nedidelis pažeisto audinio gabalėlis, pavyzdžiui, odos, inksto, nervo ar arterijos. Mikroskopinis tyrimas gali patvirtinti kraujagyslių uždegimą ir padėti parinkti gydymą.
Diagnozuojant dažnai dalyvauja keli specialistai: reumatologas, nefrologas, pulmonologas, dermatologas, neurologas, oftalmologas ar kraujagyslių chirurgas. Toks komandinis požiūris ypač svarbus, kai Vaskulitas pažeidžia gyvybiškai svarbius organus.
Vaskulitas gydomas atsižvelgiant į formą, ligos aktyvumą ir organų pažeidimo sunkumą. Lengvesniais atvejais gali pakakti stebėjimo, simptominio gydymo ar trumpesnio vaistų kurso. Kai pažeidžiami inkstai, plaučiai, nervų sistema, širdis ar stambios kraujagyslės, gydymas pradedamas greitai ir intensyviai.
Pagrindiniai gydymo tikslai - sustabdyti kraujagyslių uždegimą, apsaugoti organus nuo negrįžtamo pažeidimo, pasiekti remisiją ir sumažinti atkryčių riziką.
Gydymo galimybės:
- Gliukokortikoidai. Prednizolonas ar metilprednizolonas dažnai vartojami uždegimui greitai slopinti. Sunkiu atveju gali būti skiriamos didelės dozės į veną. Vėliau dozė palaipsniui mažinama, kad būtų mažiau šalutinių poveikių.
- Imuninę sistemą slopinantys vaistai. Priklausomai nuo ligos formos gali būti skiriamas metotreksatas, azatioprinas, mikofenolato mofetilis, ciklofosfamidas ar kiti vaistai.
- Biologinė terapija. Kai kurioms formoms taikomi tiksliniai vaistai, pavyzdžiui, rituksimabas ar tocilizumabas. Jie veikia konkrečias imuninės sistemos grandis.
- Infekcijos gydymas. Jei Vaskulitas susijęs su hepatitu ar kita infekcija, svarbu gydyti ir pagrindinę infekciją.
- Kraujospūdžio ir inkstų apsauga. Esant inkstų pažeidimui, labai svarbi kraujospūdžio kontrolė, druskos ribojimas, tinkami vaistai ir reguliarūs šlapimo bei kraujo tyrimai.
- Kraujo krešulių ir kraujagyslių komplikacijų prevencija. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antiagregantai ar antikoaguliantai, tačiau tai sprendžiama individualiai.
- Chirurginis ar intervencinis gydymas. Jei susidaro aneurizma, kritinis kraujagyslės susiaurėjimas ar organo kraujotakos sutrikimas, gali prireikti kraujagyslių chirurgo ar intervencinio radiologo pagalbos.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios. Rekomenduojama nerūkyti, judėti pagal galimybes, saugoti kaulų sveikatą vartojant gliukokortikoidus, pasiskiepyti pagal gydytojo rekomendacijas, vengti savavališkai nutraukti vaistus. Kadangi imuninę sistemą slopinantis gydymas didina infekcijų riziką, būtina anksti pranešti gydytojui apie karščiavimą, kosulį, šlapinimosi skausmą ar kitas infekcijos užuominas.
Gydymas dažnai trunka mėnesius ar metus. Net pasiekus remisiją, reikalinga kontrolė, nes Vaskulitas gali atsinaujinti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda nepaaiškinamas užsitęsęs karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas, sąnarių skausmai, odos bėrimai ar kraujosruvos, ypač jei simptomai kartojasi arba stiprėja. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei šlapime pastebimas kraujas, atsiranda tinimai, padidėja kraujospūdis ar ima varginti dusulys.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Kraujo atkosėjimas, staigus dusulys ar stiprus krūtinės skausmas.
- Staigus regos pablogėjimas, akies skausmas ar dvejinimasis.
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas, veido perkreipimas, kalbos sutrikimas, sąmonės sutrikimas.
- Naujas labai stiprus galvos skausmas, ypač kartu su karščiavimu ar regos pokyčiais.
- Stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar juodos išmatos.
- Staigus rankos ar kojos skausmas, šalimas, blyškumas ar nejautra.
- Labai sumažėjęs šlapimo kiekis, ryškūs tinimai, didelis kraujospūdis.
Jei Vaskulitas jau diagnozuotas, nereikėtų laukti suplanuoto vizito, kai atsiranda naujų simptomų ar įtariamas atkrytis. Ankstyvas reagavimas padeda išvengti organų pažeidimo ir leidžia laiku pakoreguoti gydymą.
